Auturė: Kamilė Pundziūtė

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos pediatrijos akademija (AAP) rekomenduoja riboti elektroninių medijų (ekranų) naudojimą ikimokyklinio amžiaus vaikams:

• kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama visai neleisti laiko prie ekranų, išskyrus vaizdo pokalbius;
• 2–5 metų amžiaus vaikai ekranus turėtų naudoti ne daugiau vienos valandos per dieną;
• priešmokyklinio amžiaus vaikai – ne daugiau kaip 2 valandas per dieną.

Per pirmus 5 gyvenimo metus intensyviai vystosi vaiko nervų sistema, tad mokslininkai jau kuris laikas stebi galimą elektroninių medijų poveikį vaiko smegenims. Jau yra nustatyta, kad vaikai, viršijantys rekomenduojamas normas, pasižymi prastesniu gebėjimu koncentruoti dėmesį, aiškiai mąstyti, taip pat prastesniais valgymo įpročiais, elgesio problemomis. Su piknaudžiavimu ekranais susiję vėluojančios kalbos, prasto miego, kognityvinių gebėjimų (vykdomųjų funkcijų) problemos bei sumažėjęs bendravimo su tėvais laikas. [1,2,3]

Neseniai aprašyta, kaip neribotas ekranų naudojimas yra susijęs su prastesniu ikimokyklinio amžiaus vaikų smegenų išsivystymu. Vėluoja vystytis būtent tos smegenų dalys, kurios palaiko kalbos įgūdžių įgijimą ir ankstyvąjį raštingumą. [3] Toks efektas pastebėtas vertinant 3-5m amžiaus vaikus, kurie prie ekrano praleidžia daugiau nei 1val per dieną be tėvų įsitraukimo. Tyrimas 2019m išspausdintas žurnale “JAMA Pediatrics”.

kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama visai neleisti laiko prie ekranų, išskyrus vaizdo pokalbius;

Tiesa ir tai, kad vyresni nei 2m vaikai naudodamiesi elektroninėmis medijomis gali ir šio to išmokti. Iki 2m amžiaus vaikai vaizdo ekrane neasocijuoja su realiu pasauliu, tad efektyviausiai jie mokosi per gyvą kontaktą. 3-5m amžiaus vaikai gali mokytis naudodami specialią, lėto turinio, atsakingai vaikams pritaikytą elektroninę mokomąją medžiagą, kai šiame procese su vaiku gyvai dalyvauja suaugęs žmogus. Naudojant ekranus vaiką galima sėkmingai mokyti atpažinti raides ir garsus – tai yra įgūdžiai, reikalingi skaitymui. Taip pat tokiu būdu galima mokytis emocijų atpažinimo, empatijos ir pasitikėjimo savimi. [4]

Gali būti sunku priimti faktą, kad ekranas, kuris tėvams dažnai yra brangaus laiko ir ramybę dovanojantis išsigelbėjimas, tampa pilno suaugusiojo įsitraukimo reikalaujančia mokymo priemone. Vis tik norint padėti mažylio nervų sistemai vystytis sveikai, labai svarbu kartu su vaiku žiūrėti vaikišką turinį. Būtina bent jau pamokyti vaiką mokytis iš specialių laidų ar žaidimų. Tai apsaugo vaiką nuo elektroninių medijų rizikų. O visų svarbiausia, kad laikas prie ekranų leidžiamas būtų ne miego, socializacijos ar fizinio aktyvumo sąskaita. Juk geras poilsis, judesys ir draugai – kiekvieno žmogaus sveikatos pagrindas.

KAMILĖ PUNDZIŪTĖ
Kūno bei šokio ir judesio terapeutė

Psichologijos ir edukologijos mokslus derindama su aistra šokiui Kamilė gana anksti suvokė judesio gydančią galią, tad baigusi universitetines magistro laipsnio studijas žinias ir įgūdžius pildė šokio ir judesio terapijos bei psichoterapijos srityje, 2014 m baigė Integruotos kūno bei judesio terapijos instituto (Didžioji Britanija) 3 metų programą.

1. Madigan S, Browne D, Racine N, Mori C, Tough S. Association Between Screen Time and Children’s Performance on a Developmental Screening Test. JAMA Pediatr. 2019;173(3):244–250. doi:10.1001/jamapediatrics.2018.5056
2. LaMotte, Sandee (November 4, 2019). „MRIs show screen time linked to lower brain development in preschoolers“. CNN. Retrieved April 6, 2021.
3. Hutton JS, Dudley J, Horowitz-Kraus T, DeWitt T, Holland SK. Associations Between Screen-Based Media Use and Brain White Matter Integrity in Preschool-Aged Children. JAMA Pediatr. 2020;174(1):e193869. doi:10.1001/jamapediatrics.2019.3869
4. Stephanie Pappas (April 1, 2020). What do we really know about kids and screens?. Monitor of Psychology. 2020;51(3):p42 www.apa.org/monitor/2020/04/cover-kids-screens Retrieved April 6, 2021