8 sensorinės sistemos (I dalis)

Pirmasis iš dviejų straipsnių apie aštuonias žmogaus sensorines sistemas.

Nagrinėjant ir analizuojant žmogaus sistemas, kurios užtikrina pasaulio (aplinkos) ir savęs suvokimą, randamos aštuonios jutiminės (sensorinės) sistemos.

Nuo pat gimimo kasdienis dėmesys labiausiai kreipiamas į penkis pojūčius – lytėjimo, matymo, klausymo, skonio ir kvapo. Šiuos pojūčius taip pat aptarsime išsamiau, tačiau ne ką menkesnė svarba raidos ir ugdymo procesuose turi būti kreipiama ir į dar tris sensorines sistemas – vestibiuliarinę (leidžia jausti pusiausvyrą); propriocepcinę (kūno judėjimo) ir interocepcinę (kūno suvokimo).

Visos šios sistemos tiesiogiai susijusios su skirtingais smegenų centrais, todėl labai svarbu suprasti, kas su kuo ir kaip jungiasi. Pirmojoje šio straipsnio dalyje aptarsime šias sensorines sistemas:

1. Vizualinė (Rega)
2. Auditorinė (Klausa)
3. Olfaktorinė (Uoslė)
4. Gustatorinė (Skonio)

Vizualinė (rega)

Vizualinė sensorinė sistema yra atsakinga už regėjimą.

Mūsų matomas vaizdas atsispindi tinklainėje iš kurios keliauja į smegenų centre esantį gumburą. Jame iškoduojama informacija apie matomų objektų spalvą, formą, padėtį bei judėjimą. Galiausiai impulsai keliauja į pakaušyje esančią smegenų sritį, kuri laikoma pagrindine zona atsakinga už mūsų regą. Iš nugarinės smegenų dalies impulsai keliauja į šoninius skilvelius, kur yra apdorojama objektų padėtis erdvėje.

Tipinis regos naudojimas leidžia žmogui sklandžiai ir tiksliai akimis skenuoti ir analizuoti tolimus ir artimus objektus bei pasirinkti, į kuriuos reaguoti, o kuriuos ignoruoti. Vizualinė sensorika nėra susijusi su regėjimu, net tuomet, kai regėjimas yra puikus, žmogus gali patirti vizualinės sensorikos sutrikimus.
Šią sistemą stimuliuoja piešimas, spalvinimas, galvosūkių labirintų sprendimas, spalvų atitaikymo užduotys, sensoriniai buteliai ir panašaus pobūdžio veiklos.

Auditorinė (klausa)

Auditorinė sensorinė sistema apima mūsų klausą.

Smilkininė smegenų žievės skiltis ištiria su garsu susijusią informaciją – garso dažnį bei amplitudę. Įdomu tai, kad su mūsų kalbos supratimu glaudžiausiai susijusi kita – Vernikės – zona, esanti daugumos žmonių kairiajame smegenų pusrutulyje. Auditorinė sensorinė sistema yra atsakinga už gebėjimą išskirti aktualius garsus ir į juos atsakyti (pvz. reaguoti į žmogaus balsą, o ne tolumoje girdimą automobilį, signalą ar pan.)

Palankiausiai vaikų raidą veikia gamtos garsai ir klasikinė muzika. Bendradarbiaujant su mokslininkais ir garso terapeutais, čia galite išgirsti labiausiai pasaulyje atpalaiduojantį muzikinį kūrinį.

Olfaktorinė (uoslė)

Olfaktorinė sistema yra atsakinga už mūsų uoslę.

Iš nosies į smegenis informaciją apie kvapą perduoda uodžiamasis stormuo esantis pačiame smegenų apatinės dalies priekyje. Skirtingai nuo kitų jutimo sistemų, čia informacija surenkama abejomis kryptimis: ne tik iš uoslės epitelio neuronų į smegenis, bet ir iš smegenų žievės, migdolo, Amono rago impulsai pasiekia uodžiamąjį stormenį.

Pagrindinės keturios šios sistemos funkcijos:

1. Kvapų atskyrimas;
2. Padidintas atidumas ieškant kvapų;
3. Atsiribojimas nuo daugybės foninių kvapų;
4. Aukštesniųjų smegenų sričių, susijusių su sužadinimu bei dėmesiu dalyvauti kvapų aptikime bei atskyrime įgalinimas.

Gebėjimas užuosti yra stipriai susijęs su atminties ir emocijų funkcijomis. Dažniausiai kvapo pojūtis iššaukia atsiminimus ir emocijas spontaniškai, asmeniui nenujaučiant. Taip pat turi įtakos ir kognityvinėms funkcijoms, pavyzdžiui, rozmarinas, pipirmėtė, vetiverijų kvapas stimuliuoja sritis susijusias su mokymusi. Galiausiai, veikia vaiko prieraišumą nuo pat gimimo iki penkerių metų amžiaus.

Kvapas gali stipriai prisidėti prie bendro sensorinio aplinkos suvokimo – jei asmeniui nėra malonu, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, atsiranda nenoras bendrauti su konkrečiu žmogumi, gali būti, kad yra veikiama olfaktorinė sistema, siunčianti signalus į smegenis.

Maždaug nuo šeštojo mėnesio kūdikis pradeda atsirinkti maistą pagal kvapą. Paaugus šį pojūtį galima lavinti žaidžiant tokius žaidimus kaip „užuosk ir atspėk”.

Gustatorinė (skonis)

Gustatorinės sistemos dėka mes gebame pajausti skonį ir atskirti tinkamus vartoti produktus nuo pavojingų.

Dažniausiai žmonės teikia pirmenybę saldumui bei sūrumui, lyginant su rūgštumu bei kartumu. Gilindamiesi į skirtingą skonių suvokimą, galime pastebėti tendenciją, kad tai, kas padeda mums išlikti sveikiems, dažniausiai yra malonaus skonio (apart šiuolaikinių skonių stipriklių, kurie geba mūsų smegenis „apgauti“). Taigi, sūrumas dažnai suvokiamas maloniu, nes tinkamas mineralų balansas garantuoja sklandų skysčių įsisavinimą į kraują. Rūgštumas gali būti skanus mažais kiekiais, tačiau evoliucija mus saugo nuo per didelio rūgštumo randamo įvairiuose sugedusiuose produktuose, kuriuose susidaro tinkama terpė veistis įvairioms mūsų sveikatai pavojingoms bakterijoms. Tuo tarpu kartumas beveik be išimčių yra nemalonus. Daugelis pavojingų farmakologinių medžiagų kaip kofeinas, nikotinas ar strichninas, yra kartaus skonio.

Alkaloidai, kurie paprastai būna biologiškai aktyvūs, veikia centrinę ar periferinę nervų sistemą. Dauguma jų nuodingi, naudojami medicinoje arba yra priskiriami narkotinėms medžiagoms. Galiausiai, saldus skonis mums signalizuoja apie angliavandenius, kurie senovėje gyvenusiems žmonėms, nežinantiems kada kitą sykį vėl pasiseks susirasti maisto, garantavo kalorijas.

Paskutinis atpažintas skonis – umami – taip pat užima svarbią vietą žmonijos istorijoje. Jis mums signalizuoja apie maistą turtingą baltymais, sudarytais iš žmogaus sveikatai labai svarbių amino rūgščių. Kas įdomu, dar būdamas motinos įsčiose, amniotinio skysčio dėka, vaisius geba jausti motinos valgomo maisto skonį ir taip jos pasirinkimai gali turėti įtakos vaiko vėlesniame gyvenime.

Sekančiame straipsnyje

Antrajame serijos straipsnyje supažindiname su likusiomis keturiomis žmogaus sensorinėmis sistemomis: Taktilinė (Lietimo), Vestibiuliarinė (Pusiausvyros), Propriocepcinė (Kūno judėjimo), Interocepcinė (Kūno suvokimo).

8 sensorinės sistemos (II dalis)

Šaltiniai

1. How many senses do we have? (Harvard Press)
2. S. Pink, 2009, Doing Sensory Etnography
3. M. Fulkerson, Frontiers in Psychology, 2014; 5: 1426
4. Your 8 senses (STAR Institute)
5. The 8 Senses: How your child interacts with the environment? (Children’s Home Society of Minnesota)
6. Cassandra D. Gould van Praag, Sarah N. Garfinkel, Oliver Sparasci, Alex Mees, Andrew O. Philippides, Mark Ware, Cristina Ottaviani, Hugo D. Critchley. Mind-wandering and alterations to default mode network connectivity when listening to naturalistic versus artificial sounds. Scientific Reports, 2017; 7: 45273 DOI: 10.1038/srep45273
7. Listening To Classical Music Enhances Gene Activity: An Update On The Mozart Effect (Medical Daily)
8. The World’s Most Relaxing Song (Forbes)
9. Olfactory Stimulation of Your Child (Mercury Learning Systems)
10. Schaal B, Montagner H, Hertling E, Bolzoni D, Moyse A, Quichon R. Olfactory stimulation in the relationship between child and mother. Reprod Nutr Dev. 1980;20(3B):843-58.
11. How can I stimulate my baby’s sense of smell? (Bounty.com)
12. Umami: why the fifth taste is so important? (The Guardian)
13. Baby’s Palate And Food Memories Shaped Before Birth (NPR.org)