Virtualios konsultacijos
Skaitymo trukmė: 4 min.

Daugelis žmonių visame pasaulyje rytą pradeda nuo naujienų apie per naktį pasikeitusius skaičius, bandymų prie kelių mokymosi platformų susodinti vaikus, darbinio pašto atsidarymo, socialinių tinklų prasklaidymo ir susitarimų, ką veiksime šįvakar: „Netflix“, skambutis tėvams ar virtualus susitikimas su draugais. Šiandien realybę yra pakeitusi „virtualybė“.

Pastaraisiais dešimtmečiais internetas buvo susietas su daugeliu gyvenimo sričių, tačiau pirmiausiai jis buvo naudojamas kasdienybei pagerinti, o ne laikomas gyvenimo centru. Koronaviruso proveržis paskatino interneto vartotojus įvairiomis medijomis naudotis žymiai dažniau: filmų ar šou visame pasaulyje peržiūrima 61 proc. daugiau, susirašinėjimo platformose praleidžiama 45 proc. ilgiau, socialinės medijos naudojamos 44 proc. ilgiau ir visko dar daug daugiau ir ilgiau.

Vienas grėsmingiausiai skambančių teiginių, jog koronaviruso pandemija ne tik šiandienai perkėlė mūsų kasdienybę į virtualią erdvę, bet tai pakeitė negrįžtamai. Ką tai reiškia? Susirūpinimą kelia antrosios pandemijos bangos galimybė, kuomet saviizoliacija gali trukti ilgą laiką ar su pertraukomis kartotis, o vienintelis būdas, kuriuo galime susisiekti su kitais, tampa nuotoliniai įrankiai ar išmanūs įrenginiai, todėl jau dabar yra kalbama apie tolimesnį nuotolinių mokymosi platformų diegimą švietimo įstaigose, darbo kultūros pokyčius ir ne tik kitokį pavasarį ar rudenį, bet ir tolimesnę ateitį.

 

„Jei gyvosios konsultacijos metu matau, kad ties kai kuriomis temomis žmogus ima judinti koją – tai man yra informacija. Konsultuodama nuotoliniu būdu, tokios informacijos negaunu“, – Gintarė Pupinytė

 

Esama situacija taip pat paskatino sveikatos srities pokyčius: fizinės sporto klubų treniruotės, konsultacijos su gydytojais ar terapeutais keliasi į virtualią erdvę, populiarėja įvairios aplikacijos, skirtos emocinei ir psichinei sveikatai palaikyti. Nepaisant to, ar tikrai galime save ir savo rūpesčius perkelti į „virtualybę“, identišką realybei? Kalbant apie psichinę sveikatą ir emocinio spektro sutrikimus, vaikų psichologė Gintarė Pupinytė teigia, jog nuotolinės konsultacijos ar terapijos nėra ir nebus lygu gyvosioms konsultacijoms, todėl svarbu apžvelgti ir susipažinti su virtualių konsultacijų privalumais bei trūkumais, kuriuos vertėtų apsvarstyti prieš nusprendžiant, ar nuotolinis užsiėmimas tinka jums ar jūsų vaikui.

Nuotolinių užsiėmimų privalumai

1. Gera galimybė gyvenantiems atokiose vietose

Nuotoliniai užsiėmimai suteikia prieigą prie paslaugų žmonėms, kurie gyvena atokiose vietovėse ir įprastai neturi galimybių atvykti pas terapeutą. Ne visi užsiėmimai ar terapijos gali vykti nuotoliniu būdu, ypač jei anksčiau visai nesate jų bandę, todėl galbūt tai gali būti gera pradžia – vietoj to, jog vyktumėte pas terapeutą pirmajai konsultacijai ar pokalbiui į kitą Lietuvos pusę, susitikite virtualioje erdvėje ir gyvai aptarkite kylančius klausimus. Juk ne visada paprasta atvykti į konsultaciją su savo mažuoju šeimos nariu, ypač tais pirmaisiais kartais, kai tėveliams rūpi užduoti daugiau klausimų ir susipažinti.

2. Dažnesnis kontaktas su terapeutu

Daugelis žmonių nenori laukti savaitės, dviejų ar mėnesio, kad galėtų pabendrauti su savo terapeutu. Virtualūs užsiėmimai gali suteikti galimybę turėti užsiėmimus dažniau, ypač jei galimas gyvųjų ir virtualiųjų užsiėmimų kombinavimas. Tai labai svarbu vaikams, kuriems reikalinga dažna priežiūra.

Norint pasakyti, ką galvojate ir jaučiate, kartais kalbėti nepakanka. Naudojantis įprastos terapijos formomis, virtualioje erdvėje galima rašyti, kalbėtis su vaizdo įrašu ar be jo, bendrauti realiu laiku ar asinchroniškai ir netgi kurti bei siųsti paveikslėlius. Svarbu suprasti, kad tokie užsiėmimai su vaikais reikalauja terapeuto priežiūros ir dažnai aktyvaus tėvų įsitraukimo.

3. Prieinama tiems, kurie turi fizinius apribojimus

Judumas gali būti didelė problema, kuomet reikia kreiptis į terapeutą. Asmenims, negalintiems palikti savo namų dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl fizinių ar psichinių sutrikimų, virtuali terapija gali būti naudinga alternatyva tradiciniams užsiėmimams.

Nuotolinių užsiėmimų trūkumai

1. Terapeutai negali reaguoti į krizines situacijas

Virtualioje erdvėje terapeutai yra nutolę nuo kliento, todėl sunku greitai ir efektyviai reaguoti ištikus krizei ir įtemptoms situacijoms. „Jei gyvosios konsultacijos metu matau, kad ties kai kuriomis temomis žmogus ima judinti koją – tai man yra informacija. Konsultuodama nuotoliniu būdu, tokios informacijos negaunu“, – patirtimi dalijasi Gintarė, kuomet gyvame kontakte terapeutas aktyviai reaguodamas į situaciją gali naudoti daugiau poveikio priemonių ir procedūrų.

2. Sensorinis reguliavimas yra įmanomas tik gyvojo kontakto metu

„Emocinis ir fizinis kontaktas, sensorinis reguliavimas ir daugybė kitų terapinių aspektų yra įmanomi tik gyvojo kontakto metu. Palyginimui galima įsivaizduoti įsimylėjimą ir santykius per atstumą: kad ir kaip smagu susirašinėti bei bendrauti su žmogumi, įsivaizduoti, kad pažįsti realų žmogų, nors nesi nei karto jo gyvai matęs, tačiau tik gyvojo kontakto metu įmanoma pajusti, kaip reaguojate į vienas kito skaudžius kompleksus, gebate tai ištverti, išspręsti ir išsikalbėti. Psichologinėse konsultacijose su vaikais mes irgi provokuojame juos reaguoti ir praplečiame jų autoreakcijas, išmokydami daugiau variantų – tai padaryti nuotoliniu būdu vargiai įmanoma“, – teigia Gintarė.

3. Konfidencialumas, privatumas ir nepatikimi įrankiai

Asmeninės informacijos slaptumas yra pagrindinis nuotolinių terapijų rūpestis. Virtualioje erdvėje konfidencialumas yra toks pat svarbus kaip ir tradicinėse gydymo formose. „Kai šnekame namie jautriomis temomis telefonu ir nenorime, kad kiti už sienos ar durų išgirstų tai, ką kalbame, daugiau minčių nukreipiame į slėpimąsi nei į konsultaciją. Dėl to psichologai rekomenduoja suaugusiesiems, pavyzdžiui, konsultacijos metu išeiti į automobilį. O kaip su vaikais? Juk jiems neliepsime kažkur išeiti“, – į privatumo svarbą atkreipia dėmesį psichologė Gintarė.

Kadangi informacija perduodama internetu, privatumo ir informacijos nutekėjimo klausimai taip pat kelia nerimą. Tokios technologinės problemos gali apsunkinti emocinę savijautą, o jums to tikrai nereikia. Svarbu pasirūpinti ne tik savo naudojamais įrankiais, tačiau ir atkreipti dėmesį į terapeutų naudojamas technologijas bei informacijos saugojimą, pavyzdžiui, pasitikslinti, ar užsiėmimų metu yra daromi vaizdo ar garso įrašai. Jei taip – kaip ir kur šie saugojami, ar užtikrinama, kad informacija be jūsų sutikimo nebus panaudota ar perduota kitiems asmenims.

Negalima vienareikšmiškai teigti, kad vienas ar kitas terapijų tipas yra geresnis ar blogesnis. Taip pat svarbu įvertinti skirtingų pusių gebėjimus susidoroti su iššūkiais, kylančiais nuotolinių terapijų metu. Atlikti tyrimai rodo, jog nuotolinių užsiėmimų sėkmė priklauso nuo terapeutų patirties ir įgūdžių naudotis nuotolinėmis priemonėmis. Virtualios terapijos yra daug sėkmingesnės tose valstybėse, kuriose gerai išvystytos e-sveikatos paslaugos.

Nepaisant galimo puikaus terapeuto pasiruošimo organizuoti nuotolinius užsiėmimus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko, bet ir tėvų reakciją ir gebėjimus prisitaikyti prie tokių priemonių. Vertinant skirtingas priemones darbui su autizmo spektrą turinčiais vaikais, dažnai ekspertų ir tėvų suvokimas, kurios priemonės veikia, skiriasi – tėvams veikimą nurodo visos šeimos gerbūvis. Tad nors terapeutas yra pasiruošęs darbui virtualioje erdvėje, jei tėvams toks būdas kelia nerimą ir stresą, tikėtina, kad tokie užsiėmimai nepasiteisins.

Vis dar neaišku, kokia bus emocinės ir psichinės sveikatos priežiūros ateitis pasaulyje, kuriame saviizoliacija gali trukti ilgą laiką ar su pertraukomis kartotis, o vienintelis būdas, kuriuo galime susisiekti su kitais, yra nuotoliniai įrankiai ar išmanūs įrenginiai. Esama situacija leido itin greitai atrasti nuotolinius įrankius. Mūsų visų užduotis – išnaudoti jų galimybes ir pagal savo poreikius atkreipti dėmesį į galimus trūkumus.

Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Prenumeruokite mūsų e-biuletenį ir nepraleiskite naujų įrašų.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *