Kaip saugiai stimuliuoti kūdikį ankstyvosios raidos metu?
Daria ShevtsovaStraipsnio originalas publikuotas portale Anksti.lt 2017 metų rugsėjo 11-ąją.
Visi, kurie kada nors gyvenime laikė kūdikį savo rankose, tikrai yra pajutę, kaip naudodamasis visomis juslėmis mažasis žmogus atranda, pažįsta ir kuria santykį su aplinka. Kūdikio aplinkos suvokimas ir pažinimas prasideda nuo artimųjų balsų girdėjimo, kol jis dar saugiai auga mamos gimdoje, ir tęsiasi vėliau, jam mokantis atskirti garsus, spalvas, objektus, skonius, patyrimus.
Šiame trumpame įraše atkreipiame dėmesį į ankstyvosios raidos poreikius bei per anksti gimusio vaikelio vystymosi iššūkius, prie kurių įveikos gali prisidėti sensorinė aplinka. Atsakysime į visiems rūpimą klausimą “Kaip saugiai stimuliuoti kūdikį ankstyvosios raidos metu?” Apie besilaukiančios mamos sensorinę stimuliaciją kalbėjome tinklaraščio įraše “Sensorinės aplinkos įtaka būsimai mamai ir vaisiui”.
Visose smegenyse yra išsidėstę už pojūčius atsakingi centrai. Žmogaus smegenys vystosi dar esant motinos gimdoje ir pačios plastiškiausios (sparčiausiai besikeičiančios) yra iki kol vaikui sukanka dveji. Tačiau svarbu tai, kad jutiminiai centrai, kurie atsakingi už pojūčius, susiformuoja dar iki gimimo.
Rega
Neišnešioto kūdikio rega stiprėja palaipsniui ir gana lėtai: vos gimęs jis sunkiai išskiria objektus, formas ar spalvas, todėl tik gimusiems svarbesni stimulai yra perteikiami per odą ir klausą. Mažos gestacijos ankstukus (iki 32 sav.) reikia maksimaliai saugoti nuo kintančios, blyksinčios, intensyvios šviesos, geriausia jam – nuolatinė prietema be ryškių šviesų. Kūdikiui augant galima ilginti laikotarpius šviesoje, tačiau tai neturi būti tiesioginiai saulės spinduliai ar akinanti lempų šviesa. Laiku gimęs kūdikis vizualinius pojūčius pradeda jausti ir išskirti tik po poros savaičių nuo gimimo ir tik tam tikru atstumu nuo akių (maždaug 20 cm). Vienas pirmųjų dalykų, kurį gali reguliariai daryti mama – lėtai linguoti galva žiūrėdama kūdikiui į akis ir stebėti, ar jis seka akimis mamos judesį.
Jei kūdikiui perkate/gaminate virš lovelės besisukančius, kabančius žaislus, geriausia, jog jie būtų kontrastinių (juoda/balta; raudona/juoda) spalvų, aiškių geometrinių formų ir stambūs. Pvz. juodai balti apskritimai, kvadratai, trikampiai.
Sukarpykite storesnio kartono formas, nudažykite juodai ir primarginkite baltais rutuliukais, langeliais – toks paveiksliukas stimuliuos kūdikio regą.
Nuo kelių mėnesių kūdikiai jau pradeda aiškiau skirti spalvas. Spalvų suvokimą skatina skirtingi, ryškūs objektai, taip pat – skirtingos spalvos šviesa, kurią galite reguliuoti specialiomis lemputėmis ar sensorine įranga. Galite pradėti kūdikį pratinti, kad kambaryje deganti mėlyna šviesa reiškia miego/nakties metą, o pavyzdžiui, gelsva, oranžinė, rausva – budinimosi, žaidimų, aktyvumo šviesa. Žalia gali puikiai tikti maitinimo laikui.
Klausa
Net ir per anksti gimęs kūdikis gali skirti tėvų balsus. Pažįstami ramūs balsai pasiekia ankstuko smegenų jutiminį centrą, gali jį nuraminti, teigiamai stimuliuoti. Taip pat ir atvirkščiai – čaižūs, staigūs, labai garsūs garsai gąsdina, sukelia stresą, dirgina – taigi labai kenkia jautriai nervinei sistemai. Būtent todėl patalpose, kuriose yra slaugomi ankstukai, tiek medicinos personalas, tiek tėvai ar lankytojai turėtų netriukšmauti, nešūkauti, kalbėti ramiu pusbalsiu. Moksliniais tyrimai įrodyta, kad neišnešioto kūdikio raidą ypatingai pozityviai veikia lopšinės – mamos sudainuotos arba įrašytos, vienodo ramaus ritmo, pasikartojančios intonacijos.
Lankant ar prižiūrint ankstuką ligoninėje ir jau grįžus namo, lopšinės niūnavimas ar dainavimas pusbalsiu yra tinkamiausia klausos stimuliacija.
Nustatyta, kad apie septintą kūdikio (pilnai išnešioto) savaitę jis gali suvokti, kad tam tikras daiktas leidžia konkrečius garsus, t.y. sujungti vaizdą ir garsą. Garsų stimuliacijos naujagimiui reikėtų labai saikingai. Garsai turėtų būti kuo ramesnio ritmo, be staigių, išsiskiriančių šuolių, geriau instrumentiniai, nei vokaliniai (nebent niūniuoja artimas žmogus).
Urbanistinių garsų nereikėtų bijoti – kūdikiai foninio ūžimo neišskiria, tik vėlesniame amžiuje pavyzdžiui veikianti skalbimo mašina gali trikdyti savo garsu ir vibracija. Jei buities garsai vaiką ima veikti per daug stipriai, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, ar nėra sensorinių sutrikimų.
Uoslė ir skonis
Tik ką gimęs mažylis jau gali atskirti savo mamos odos ir pieno kvapą nuo kitų kvapų. Vaiko uoslės ir skonio receptoriai, vadinami chemosensoriniais, yra labai glaudžiai susiję. Juk neveltui, kartais, norėdami prikalbinti mažiuką ką naujo paragauti, bandome nupasakoti malonų maisto kvapą. Nuo dvejų metų vaikas pradeda atskirti „gerus“ kvapus nuo „blogų“ ir tai padeda jam žinoti, ką galima dėti į burną, o ko ne.
Atsiminimų ir emocijų kūrimas bei įsirėžimas į sąmonę stipriai susijęs su kvapais ir kiek mažiau su skoniu. Dažniausiai kvapas yra pirmas pranašas ir įspėja apie tai, kas žmogaus laukia – koks maistas, kokia vieta ir kaip joje jis elgsis ar jausis (pvz. jaukumas).
Jei vaikui pradeda formuotis stiprus jautrumas kvapams (pykina, erzina ne tik fiziškai bet ir emociškai, keičiasi jo elgesys), gali būti, jog tai yra sensorinio sutrikimo simptomas ir būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Skonio receptoriai tampa labai svarbūs tuomet, kai vaikas pradeda suvokti save kaip atskirą vienetą – su savo pomėgiais, emocijomis ir elgesiu.
Skonis stipriai siejasi su tuo, ką vaikas mato – spalva, konsistencija, forma bei užuodžiamu kvapu, net erdve, kurioje jam pristatomas naujas produktas (maistas), todėl šis pojūtis yra neatsiejamas nuo kitų stimulų.
Lytėjimas
Neišnešioto naujagimio jautrumas prisilietimui priklauso nuo gimimo gestacijos savaitės ir sveikatos būklės. Giliai neišnešiotiems kūdikiams prisilietimas prie odos yra nemalonus ir net skausmingas, todėl pačių mažiausiųjų negalima glostyti, tik švelniai laikyti uždėtą delną ant galvytės ar kojyčių (ligoninės slaugytojos tėveliams parodo, kaip tai reikia daryti). Mažyliui sustiprėjus, medicinos personalas jau pasiūlys “pakengūruoti”, t.y. palaikyti kūdikį ant nuogos mamos ar tėčio krūtinės.
Šis odos su oda kontaktas yra gydantis, saugantis ir būtinas psichoemociniam stabilumui – tiek tėvelių (abiejų!), tiek mažojo žmogučio.
Lytėjimas ir jautimas skirtingų paviršių, medžiagų, gyvo ir dirbtinio tampa itin svarbus pirmaisiais (koreguotais) mėnesiais, nes kūdikis negali greitai ir lengvai atskirti objektų ir lytėjimas daug efektyviau padeda pažinti supančią aplinką.
Kaip ir kiek sensoriškai stimuliuoti kūdikius? Sakoma, kad mamos instinktai niekada neapgauna, todėl vidinis jausmas greičiausiai pasakys, kada kūdikis pavargo, kada nori būti pasaugotas nuo šviesos ar garso, kada nori būti paglostytas ir nuramintas lopšinės. Tačiau instinktai geriausiai girdimi tada, kad mama yra pailsėjusi, rami, atsipalaidavusi, tad saugiai ir teigiamai veikiančiai stimuliacijai svarbiausias ir reikalingiausias veiksnys – gerai besijaučianti mama.
Svarbiausias patarimas – tėveliams: suraskite Jums tinkamiausius būdus nusiraminti, susikaupti, atsipalaiduoti. Tada galėsite geriausiai padėti tiek savo kūdikiui, tiek sau patiems.
Sensorinė stimuliacija yra sąlyginai nauja sritis, mažai žinoma mūsų šalyje, tačiau ir čia yra labai naudingų naujovių. Kelių puikių profesionalų (vaikų psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichologų, neformalaus ugdymo specialistų ir kt.) bendradarbiavimas su užsienio medikais, pedagogais ir IT specialistais leido sukurti unikalią sensorinę įrangą “The Sensory Box” (liet. sensorinė įranga). Ši technologija atliepia pagrindinius sensorinius poreikius su šviesos kaita, vizualiniais efektais, muzikos ir gamtos garsais. O svarbiausia, ji mobili ir leidžianti sukurti ypatingą aplinką namuose, darbe, sodyboje ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje yra televizoriaus ekranas ar paprasčiausias projektorius.
Daugiau moksliniais tyrimais paremtos informacijos apie kūdikių jutimų stimuliaciją galima rasti sensorinės įrangos gamintojo Iris Solutions svetainėje (angliškai).
