Skaitymo trukmė: 2 min.

Kai sukūrė žemę ir dangų, atėjo eilė žmogui – iš žemės dulkių sukurtam kūnui buvo įkvėpta gyvybė… Senelis labai norėjo turėti mažą berniuką, todėl išdrožė medinuką ir paprašė įkvėpti jam gyvybę… Tai tik pora nuotrupų iš pasakojimų ar istorijų apie žmogaus atsiradimą, kuriose minimi du esminiai dalykai – fizinis kūnas ir įkvėpimas. Galime netikėti senaisiais pasakojimais, bet taip pat sakoma, kad net ir nežemiškos istorijos savyje turi dalelę tiesos. O tiesa yra ta, kad būti gyvam pirmiausiai reiškia pasirūpinti savo kūnu ir kvėpavimu, apie kurį dažnai net nesusimąstome.

Visi žinome, kad jei neramina viena ar kita mintis, reikia imtis veiklos arba, kitaip tariant, judėti. Penkių pojūčių „Tomatis” terapeutė, juoko jogos instruktorė ir jogos mokytoja Jurgita Kalnutė, dalinasi patarimais, kaip tai daryti namų sąlygomis su savo šeima.

Skaityti toliau

Skaitymo trukmė: < 1 min.

Sveiki visi, auginantys vaikus su specialiaisiais poreikiais, prašome jūsų skirti 3 minutes atsakymui į kelis klausimus. Šios apklausos pagalba, siekiame geriau suprasti su kokiais iššūkiais susiduriate koronaviruso karantino metu, kaip jaučiatės ir, žinoma, kaip jaučiasi jūsų atžalos.

Penkių pojūčių komanda yra pasirengusi pritaikyti nuotolinės pagalbos priemones kuo taikliau ir tiksliau, todėl labai svarbu kuo aiškiau suprasti Jūsų poreikius ir aplinkybes.

Skaityti toliau

Juoko joga
Skaitymo trukmė: 2 min.

Ar galėtumėte atsakyti, kaip dažnai juokiatės? Penkių pojūčių „Tomatis specialistė“, „Mindful Yoga LT“ juoko jogos instruktorė ir jogos mokytoja Jurgita Kalnutė sako, kad juokas – labai svarbus dalykas mūsų gerai savijautai ir imunitetui, tačiau suaugusieji, lyginant su vaikais, juokiasi labai retai. Kodėl nesinaudojame tokiu geru „vaistu“?

„Būdami suaugę juokiamės tik tada, kai išgirstame juokingą anekdotą ar žiūrime komediją, na, o vaikai, rodos, moka juoktis visiškai be priežasties. Juoko joga yra būtent apie juoką be priežasties. Mokslininkai atrado, kad mūsų smegenys nesupranta, ar juokiamės iš tikrųjų, ar dirbtinai“, – teigia Jurgita.

Skaityti toliau

Dienos plano knygutė
Skaitymo trukmė: 3 min.

Nėra nieko nuobodžiau nei diena iš dienos besikartojanti rutina, bet ji šiandien – svarbiausia. Galbūt šiomis karantino dienomis jau juntate nuovargį, nerimą ar net neaiškų susierzinimą? Šie jausmai kyla ne tik dėl per vieną savaitgalį apsivertusio pasaulio, bet ir pamestos rutinos, kurią privalome atnaujinti ar naujai susikurti sau bei savo vaikams. Tad šiandienos ramių ir streso nekeliančių namų receptas apima tik du ingredientus: kuo daugiau rutinos ir pozityvaus esamos situacijos išnaudojimo. Kada turėjome tiek laiko savo šeimos nariams? Šiandien! Ir dar tiek pat rytoj bei poryt…

Melburno universiteto psichologijos profesorė Lea Waters teigia, kad dienos planas žmogui padeda pamatyti tam tikrą pabaigą – kiekvienos dienos tikslą, kuris suteikia tam tikrą prasmę ir pasitenkinimą. Šiomis dienomis svarbu išlaikyti kuo daugiau įprastinių veiklų, pavyzdžiui, net jei neketinate niekur išeiti iš namų, nepraleiskite visos dienos savo mėgstamiausioje pižamoje: kelkitės įprastu laiku, pusryčiaukite, apsirenkite, pažadinkite vaikus ir leiskite rytą taip, lyg po puodelio kavos ar arbatos keliautumėte su vaikais į darželį, mokyklą ir darbą.

Skaityti toliau

Senelis juokiasi su vaikaičiu
Skaitymo trukmė: 4 min.

Šiomis dienomis nespėjame pabusti, o pro telefono ir dar neįjungto televizoriaus ar kompiuterio ekraną jau veržiasi naujienos apie koronavirusą. Iš pradžių suskubome rūpintis savo fizine sveikata, tačiau šiandien jau pradedame suvokti, kad neužtenka tik užverti namų duris – ne mažiau svarbi ir psichologinė higiena. Kaip ją puoselėti patiems ir pasirūpinti mažiausiais savo šeimos nariais? Savo mintimis dalinasi vaikų psichologė Gintarė Pupinytė.

Mes visi gyvename susikūrę tam tikrą saugumą, numatydami, kas mūsų laukia šiandien ir rytoj. Kai šioje suvokimo jūroje atsiranda kas nors naujo, tai „užkabina“ lyg jaukas ir tik dar vienas kitas straipsnis, laida apie koronavirusą ir mes jau „sužvejoti“. Tuomet iškyla vidinės pabaisos, kurių net nežinome turį. Mes nuolat balansuojame: ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas visiškas abejingumas ir nusispjovimas, kas vyksta aplink, o ant kitos – perdėtas susirūpinimas ir paranoja.

Skaityti toliau