Hiperaktyvus vaikas klasėje
Skaitymo trukmė: 3 min.

Švietimo ir mokslo ministerijos bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistai parengė rekomendacijos dėl ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankios aplinkos atpažinimo ir pagalbos teikimo, kuriomis siekiama laiku atpažinti mokinių poreikius ir užkirsti kelią kylantiems mokymosi sunkumams bei ankstyvam iškritimui iš švietimo sistemos. Rekomendacijose nurodama, kad mokymosi aplinka turi būti palaikanti ir stimuliuojanti vaiko raidą.

Vaiko emocinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai didelę įtaką daro jį supanti aplinka, skirstoma į mikrosocialinę ir makrosocialinę. Mikrosocialinę aplinką sudaro artimoji, ugdymo įstaigos, bendraamžių bei kitos aplinkos, kuriose vaikas dalyvauja ir leidžia savo laiką. Dėl to sprendžiant tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, elgesio ar emocinius sunkumus, kylantį nerimą dėl egzaminų ir pan., svarbu tai daryti visose aplinkose – išėjus pro namų duris problema nedingsta, o atėjus į mokyklą ji nepasilieka rūbinėje ir kartu dalyvauja visose moksleivio veiklose.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose nurodoma, jog mokytojai turi gebėti atpažinti mokinių poreikius ir, bendradarbiaudami tarpusavyje, su kitais švietimo specialistais, institucijomis, tėvais ar vaiko globėjais, pritaikyti ugdymo metodus. Realybė yra kiek kitokia: 2017 m. atlikto valstybinio audito „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai?“ išvados rodo, jog mokyklos ir jų steigėjai nenustato arba nemoka nustatyti visų mokinių individualių ugdymosi poreikių, todėl nėra užtikrinamas individualiais poreikiais grįstas ugdymas. Nepaisant to, mokyklų vadovai ir mokytojai pageidauja priemonių, metodikų ar gairių, kurios padėtų atpažinti mokinių poreikius. O ką daryti pedagogui pastebėjus, jog moksleivio rezultatai prasti ne dėl to, kad šis patingėjo skirti daugiau laiko namų darbams ar pasiruošti kontroliniam darbui, o todėl, kad turi sunkumų dėl dėmesio sutelkimo pamokų metu, per didelio aktyvumo ar nerimo? Į galimų atsakymų sąrašą įtraukite pasunkintas priemones.

Pasunkintos priemonės turi būti naudojamos būtent tuo metu, kai kyla nerimas, sunku susikaupti arba atvirkščiai – reikia nusiraminti po įvykusio emocinio priepuolio. Jos pradeda veikti per kelias minutes nuo užsidėjimo, o kai viskas sekasi, papildomų atributų nereikia: norisi socializuotis ir aktyviai dalyvauti bet kokioje veikloje, kurioje vaikas ar suaugęs išlaiko gerą emocinę savireguliaciją.

Kaip naudoti pasunkintas priemones švietimo įstaigose?

Klasėse

Klasėse turėtų būti bent po vieną pasunkintą priemonę: antpečius, liemenę ir užklotą. Priemonės gali būti siuvamos pagal visų vaikų svorio vidurkį, todėl jomis galės naudotis visi. Pedagogas turėtų žinoti, kurie vaikai sunkiai nurimsta ir susikaupia, kuriems vaikams lengvai kyla nerimas, ir pasikalbėti su tėvais apie tokias priemones, kad jie paskatintų savo vaikus naudotis priemonėmis klasėje bet kuriuo dienos metu, jog tai taptų įprastas ir visiems suprantamas dalykas.

Svarbu žinoti, kad nei liemenė, nei antpečiai nėra skirti nuolatiniam dėvėjimui, todėl reikia atkreipti dėmesį, kokiose situacijose jų reikia. Vaikui gali būti sunku sklandžiai pereiti iš pertraukos ar žaidimo į darbo ir susikaupimo laiką, kai reikia išlaikyti dėmesį, klausyti vieno asmens arba atlikti nurodytas užduotis. Tai tinkamiausias laikas išnaudoti sensorinius stimulus, kad vaikas greičiau ir paprasčiau emociškai ir fiziškai persiorientuotų į kitą veiklą.

Labai svarbus kitų vaikų (rečiau naudojančių pasunkintas priemones) požiūrius į jas – tai turi būti natūralus, pozityvus, paskatinantis įrankis, nevertas per daug dėmesio ir tapęs įprastu dalyku. Juk ir mokytojai gali kartais užsimesti ant kelių pasunkintą užklotą, kol vaikai rašo diktantą ar pan.

Specialistų kabinetuose

Psichologų, spec. pedagogų, logopedų ir kitų specialistų kabinetuose, kurie dirba individualiai, visos sensorinės priemonės turėtų būti sudėtos tvarkingai ir taip, kad vaikui nesimatytų. Kai vaikas mato visko daug, jo dėmesys išsisklaido, o noras paliesti, pabandyti auga, todėl visos priemonės tampa trukdžiais. Vienintelė priemonė, kuri visuomet gali būti ant grindų, sofos ar kėdės – pasunkinta priemonė. Mūsų – suaugusiųjų – vienas iš tikslų yra padėti vaikui išmokti padėti sau. Tai reiškia, kad vaikas turi žinoti, kokios priemonės jam ar jai padeda, kada ir kaip jas naudoti. Visuomet verta pasiūlyti apsirengti ar užsikloti kelis kartus užsiėmimo metu ir paklausti, kaip vaikas jaučiasi tai padaręs, bei pasakyti, kad kai tik reikia, jis ar ji gali naudotis. Taip pat svarbu pasikalbėti, kokiose situacijose gali prireikti pasunkintos priemonės, kad tai neliktų abstrakčioje atmintyje, o atsirastų konkrečiose situacijose.

Aukštosiose mokyklose

Studijų laikotarpis turėtų būti įdomus, smagus ir jaudinantis, tačiau tai taip pat ir daug streso keliantis laikas. Išorinės aplinkybės irgi apsunkina mokymosi procesą: nuolatiniai pašaliniai garsai (šnabždėjimas, tušinukų įjungimas ir išjungimas, pro auditorijos langus nuolat sklindantis pravažiuojančių automobilių triukšmas), staigus šviesos ir erdvės pasikeitimas, kvapai, netikėti ir nekviesti prisilietimai. Pasunkintos priemonės galėtų papildyti studentų poilsio kambarius, skaityklas ar universiteto biblioteką – tai puiki sklandaus mokymosi proceso dalis.

Kai studentai renkasi gyvenimą bendrabutyje, kodėl suteikiamų daiktų sąraše (lovos, kėdės, spintelės ir pan.) negalėtų būti įtraukta pasunkinta antklodė? Pirmiausiai tai praktiška – visi žino, kad nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio ar vienoje vietoje ima šalti galūnės. Antra, artėjant egzaminų sesijai, norisi save apgaubti ramybės šydu, jog per visus kraštus besiveržiantis nerimas leistų toliau mokytis. Ir trečia – kiekviena miego minutė studentui yra aukso vertės, ypač jei to miego trūksta ar kankina tam tikri sutrikimai.

Jaunuolių, kuriems sunku susikaupti aukštosiosiose mokyklose, daugėja, todėl turėtų tapti įprasta, kai žmogus, atradęs sau tinkamus nusiraminimo ir susikaupimo įrankius, juos naudoja laisvai ir ten, kur labiausiai reikia. Visuomenės ir asmeninio sąmoningumo bei priėmimo klausimu tampa suvokimas, kad žmonių sensorika yra įvairi, ir mes turime priimti skirtingas pastangas padėti sau, todėl situacija, kai, pavyzdžiui, studentas į atsiskaitymą atsineša vieną iš pasunkintų priemonių, turėtų būti įprasta.

Daugiau apie pasunkintas priemones galite sužinoti dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje arba parsisiuntę PDF brošiūrą.

Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Prenumeruokite mūsų e-biuletenį ir nepraleiskite naujų įrašų.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *