Penki svarbiausi vaiko ir suaugusiojo santykio elementai

Tiriant vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas, kurios tampa svarbiausiu įrankiu mokykloje ar dienos centre, būrelyje ar darželyje norint, kad vaikas užaugtų savimi pasitikinčiu ir save stumiančiu pirmyn, išskirti penki svarbiausi vaiko ir suaugusiojo santykio elementai. Šios sritys yra tolygiai svarbios ir turėtų būti ugdomos vienodai. Mokyklose ir namuose reikėtų vadovautis tęstiniu ir visapusišku požiūriu, kurio centre yra santykiai tarp suaugusio ir vaiko, kurie motyvuoja; pastangos; aspiracijos; gebėjimas pažinti (mąstymas) ir širdis.

Santykiai

Didžiausią įtaką vaiko ar jaunuolio motyvacijai, savęs suvokimui ir pažinimui daro santykiai. Ilgalaikės studijos rodo, kad santykiai tarp suaugusio ir vaiko, kurie pavirsta į progresą, turi būti pagrįsti reguliarumu ir autentiškumu ir naudoti šiuos penkis elementus:

1. Aiškiai parodyti, kad vaikas rūpi (rūpestis ir rūpėjimas turi skirtingus atspalvius, suaugę yra labiau linkę rodyti rūpestį ir rūpintis materialiniais bei kasdieniais dalykais ir dažnai pamiršta, kaip atrodo santykiai, kai žmogus tikrai rūpi)
2. Nuolat kelti iššūkius (sąmoningus ir realistiškus pagal vaiko raidą)
3. Vienareikšmiškai suteikti paramą (besąlygiškai)
4. Dalintis galia (suaugę yra dažnai linkę prisiimti galios vadžias, tačiau atsakomybę kartais atiduoti vaikams, jei dalinsimės sprendimų priėmimu arba juos priimsime kartu, atsakomybė už sprendimus ir pasekmės taip pat bus traktuojama kitaip)
5. Plėsti galimybes.

Pastangos

Suaugęs gali padėti vaikui/jaunuoliui atrasti, kad mesti iššūkį sau, ieškoti naujų mokymosi būdų, kurie tinka asmeniškai, matyti savo klaidas ir nesėkmes kaip galimybes tobulėti yra tiesus kelias į buvimą protingesniu, išmintingesniu ir sėkmingesniu mokykloje bei kitose veiklose.

Aspiracijos

Jei padėsime vaikams susikurti ir plėtoti potencialią teigiamą savęs viziją, ir atrasti tiesioginį sąryšį tarp savo veiksmų bei galimybės įgyvendinti tą viziją, galime pagerinti ne tik pasiekimus mokykloje, tačiau ir bendrus gyvenimiškus rezultatus.

Mąstymas (gebėjimas pažinti ir kritiškai mąstyti)

Kai mokome vaikus mąstyti apie jų pačių mąstymo procesus, tai stiprina jų įgūdžius kontroliuoti savo mokymosi, informacijos priėmimo ir impulsų atsiradimo kelius. Šie įgūdžiai yra atsakingi už gebėjimą susikaupti, pilnai atlikti užduotis ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Širdis

Vidinė (tikroji, gilioji) motyvacija gali būti padidinta vaikui atradus dalykus, kurie jai tikrai rūpi ir patinka, tačiau yra antras komponentas – ne tik išoriniai patinkantys dalykai, tačiau ir vidiniai dalykai apie save. Vaikas turi suprasti, kur slypi jo kibirkštis ir džiaugsmas (apie save ir apie išorinius užsiėmimus). Kai vaikas pažįsta savo stiprybes, o suaugęs jas pripažįsta, tai tampa tvirtu įrankiu atsispiriant patyčioms, stereotipizavimui ir padidina galimybes pasiekti pilną savo potencialą.

* Parengta remiantis Search Institute medžiaga.