Sensorinės įrangos kambarys Rokiškio rajono PPT

Vieni pirmųjų Lietuvoje sensorinę įrangą įsigijo ir savo darbe pradėjo taikyti Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Įrangai paskirtas atskiras kambarys šalia kitų specialistų kabinetų pirmame aukšte. Jame vyksta ne tik sensorinės įrangos užsiėmimai, bet ir psichologinės konsultacijos.

„Penkių pojūčių“ sensorinė įranga lavina penkis pojūčius, tai yra faktas“, – sako Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Irena Zabulienė. Tiesa, išskyrus uoslę – tarnybos pedagogės, svarsčiusios įsigyti specialių malonius kvapus skleidžiančių priemonių ir jas naudoti kartu su sensorine įranga, šios minties atsisakė: kai kurie į užsiėmimus atvykstantys įvairių sutrikimų turintys vaikai yra itin jautrūs kvapams ir jų naudojimas gali iššaukti stresines situacijas.

Kaip konkrečiai sensorinė įranga prisideda prie vaikų lavinimo ir žmogaus jausenos gerinimo? Direktorė I. Zabulienė sako, kad garsų, šviesų, spalvų simbiozė gilina pojūčius ir mažina pojūčių slenksčius. To dėka susidaro palankios sąlygos reikalingų gebėjimų vystymuisi ir stiprinimui – vyksta teigiamas pokytis asmenybės raidoje ir ugdyme(si). Sensorinė įranga taip pat lavina gebėjimą struktūrizuoti veiklą, o tai lemia nuoseklumo vystymąsi. „Vaikui svarbu išmokti struktūrizuotai suvokti informaciją: dabar padarau tą, palaukiu, tada galiu daryti aną“, – sako I. Zabulienė. Tokie įgūdžiai lavina mąstymą ir praverčia visose gyvenimo situacijose. Dar vienas sensorinės įrangos privalumas tas, kad ji padeda gerinti dėmesio sutelkimą bei koncentraciją. Tai svarbu visuose vaiko raidos etapuose, ypač – dirbant su specialiųjų poreikių vaikais.

„Vaikui svarbu išmokti struktūrizuotai suvokti informaciją: dabar padarau tą, palaukiu, tada galiu daryti aną“, – sako I. Zabulienė.

Tarnybos logopedė itin vertina sensorinės įrangos teikiamus kalbos suvokimo, žodyno plėtimo aspektus, reikalingus ir vaikams su specialiaisiais poreikiais, ir be jų. Be to, dirbant su sensorine įranga galima taikyti ir išmokimo gretinant metodą, kuomet paveikslėlis atitinka šalia esantį žodį. Taip pat išskiriamas formų, spalvų atskyrimo gerėjimas, pažangesnis vaizdinių suvokimas.

Kokių patarimų specialistės turi sensorikos dar neišmėginusiems kolegoms? „Iš patirties galiu pasakyti, kad ruošiantis dirbti su sensorine įranga patartina kiekvieną vaiką pažinoti individualiai, – sako Rokiškio PPT socialinė pedagogė Aistė Šiupinytė. – Vaiko poreikių, jo situacijos išmanymas specialistui ar pedagogui ne tik pagelbės konkrečiose situacijose, bet ir padės tinkamai pritaikyti įrangos galimybes.“ Specialisčių manymu, dėl savo specifikos sensorinė įranga gali netikti žmonėms su epilepsija ar tiems, kuriems diagnozuota šizofrenija.

Rokiškio PPT sensorinė įranga naudojama nuo 2018 m. sausio mėnesio. Jos pagalba užsiėmimai vykdomi su įvairaus amžiaus vaikais, jauniausiam kurių – 2 m. 3 mėn., vyriausiam – 15 metų. Į tarnybą atvyksta vaikai su Dauno sindromu, autizmo spektro sutrikimais, aktyvumo, dėmesio, elgesio sutrikimais bei jokių žymių sutrikimų neturintys nepilnamečiai. Užsiėmimų trukmė priklauso nuo kiekvieno vaiko nuotaikos ir bendros savijautos konkrečią dieną. Paprastai su jauniausiaisiais vienos sesijos metu dirbama iki 30 min., su specialiųjų poreikių vaikais – 30-35 min., su vyresniais nei 12 metų emocinių sutrikimų turinčiais paaugliais – iki 1,5 valandos.

Nerimo kelia bendra socialinė situacija regione. Pasak specialisčių, Rokiškio rajone didėja vaikų su įvairiais psichologiniais ar intelekto sutrikimais skaičius; per pastaruosius kelis dešimtmečius specialiųjų poreikių vaikų padaugėjo nuo 12,5 iki 17 proc. (pasaulinis vidurkis 12-12,5 proc.). Taip pat daugėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų. Ir nors praėjusiais metais įkurta papildomų socialinių darbuotojų etatų, rajone labai trūksta vaikų psichologų, psichiatrų, neurologų. Jų poreikis ypač juntamas vaikų darželiuose, kur vaikų psichologai ypač reikalingi.