Savipagalbos grupės tėvams
Skaitymo trukmė: 3 min.

„Nenešk dūmų iš savo gryčios“; „Nenešk šiukšlių iš trobos“ – pora lietuviškų posakių apie šeimos problemas ir aiškus atsakymas, ką su jomis daryti – pasilik jas sau, o ne kitiems. Dar ir šiandien mūsų močiutės ir seneliai mėgsta subarti savo vaikus ir anūkus, jei šie per daug „demonstruoja“ savo problemas, kitaip tariant, jomis dalinasi su draugais ar pažįstamais už šeimos ir artimųjų rato. Folkloras itin daug pasako apie mus pačius ir visuomenės taisykles, su kuriomis užaugo kelios kartos, dar ir šiandien perduodančios savo išmokimus jauniausiajai kartai.

Nepaisant minėto požiūrio, per žemynus ir valstybes keliauja įvairios praktikos, kaip elgtis ir spręsti labai asmeniškas ir jautrias problemas: atsiverti ir mokytis iš savo bendraamžių, darbovietėse kurti emocinio intelekto programas, kreiptis į specialistus, naudotis savipagalbos priemonėmis ar programomis – kartu su savo problemomis ir iššūkiais žengti žingsnį už artimos aplinkos ribų.

Savipagalba – padėti sau ir kitam

Galima dvejopai apibūdinti, kas yra savipagalba. Tai gali būti laikoma gebėjimu savyje rasti vidinių išteklių, kuriuos sąmoningai naudojant, siekiama keisti savo gyvenimą ir santykį su kylančiais sunkumais, pavyzdžiui, dienos bėgyje stabtelėti ir skirti laiko sau bei savo apmąstymams, išdrįsti susidurti su savo jausmais, gebėti daryti tam tikras išvadas ir prisiimti atsakomybę už save patį. Taip pat savipagalba gali būti organizuota veikla, kuomet naudojamos specialistų sukurtos metodikos, įrankiai ar, pavyzdžiui, virtualios programos.

Savipagalba yra siejama ir su darbu grupėse. Tokių grupių nariai turi bendrą probleminį klausimą ir tikslą – padėti sau ir kitam. Tokių grupių atsiradimas siejamas su 1935 m. JAV susikūrusia neformalia anoniminių alkoholikų draugija, kurią įkūrė du nuo alkoholizmo kenčiantys vyrai – Bill W ir Bob Smith – organizavę susitikimus tokiems pat žmonėms, kaip jie. Bill W ir Bob Smith tikėjo, kad padėdamas kitam, jautiesi naudingas ir reikalingas, tuomet pačiam sumažėja noras vartoti alkoholį. Nors savipagalbos grupių istorija prasidėjo nuo anoniminių alkoholikų, šiuo metu yra labai įvairių grupių:

  • Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, vaistų ir pan.;
  • Sveikatos problemų, pvz.: epilepsija, aklumas, fizinė negalia, psichiniai sutrikimai, ir pan.;
  • Bendraminčių, pvz.: pagyvenusių žmonių, auginančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir pan.;
  • Ir kt.

Tokiose grupėse svarbiausi principai yra aktyvus dalyvavimas, atvirumas, konfidencialumas ir pagarba vienas kitam. Itin svarbus ir saugumo pojūtis, kurį kuria minėti principai ir grupės darbą organizuojantis vienas iš narių ar specialistas. Į tokią veiklą naudinga įtraukti profesionalią-specialistą, kuris gali parinkti veiklos metodus, konsultuoti ir fasilituoti grupės veiklą. Čia niekas nevadovauja, tačiau kiekvienas, dalindamasis asmenine patirtimi, istorijomis, stengiasi prisidėti prie bendro tikslo ir įsijausti į vienas kito sunkumus. Savipagalbos grupės gali siekti skirtingų tikslų, pavyzdžiui:

  • suteikti emocinę paramą;
  • skleisti ir pasidalinti informacija, kuri susijusi su turimais sunkumais;
  • konsultuoti, kaip spręsti esamą problemą, kaip įtraukti kitus į problemos sprendimą: skirtingas įstaigas, visuomenės grupes ir pan.;
  • atstovauti grupės narių interesams

Savipagalbos grupės Lietuvoje

Dauguma savipagalbos grupių Lietuvoje yra savanoriškos. Jos dažniausiai steigiamos prie valstybinių įstaigų: mokyklų, ligonių ir įvairių centrų. Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą visose Lietuvos savivaldybėse yra įgyvendinami projektai pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Su specialistų pagalba siekiama tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, įveikti krizes ir priklausomybes, mažinti socialinę atskirtį, skatinti savanorystę ir savipagalbos grupes. Su skirtingų savivaldybių teikiamomis paslaugomis galite susipažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.

2016 m. buvo tyrinėjamos savipagalbos grupės, skirtos problemiškus vaikus auginančioms šeimoms. Tyrimo autorė įvardija, kad Lietuvoje egzistuoja grupių įvairovė: savipagalbos, psichoterapinių, paramos, psichologinių, tačiau didžiosios dalies grupių pagrindas yra probleminis, o ne prevencinis. Pastebėta, kad grupių nariams nėra lengva pradėti diskusiją ar atsiverti, todėl minėtas pirmosios savipagalbos grupės pavyzdys iš JAV neatitinka Lietuvos realybės: nepakanka tik bendraminčių – būtinas ir specialisto dalyvavimas. Vėliau ši problema dingsta, todėl grupės nariai gali patys vesti diskusiją, o konsultantas tokiu atveju tampa paprastu grupės nariu, kuris, reikalui esant, gali padėti.

Savipagalbos grupių susitikimai turi savo dinamiką: paprastai pirmojo susitikimo metu stipriai jaučiamas nepasitikėjimas iš savipagalbos grupės narių ir susivaržymas, kuris trukdo užmegzti ir plėtoti diskusiją, tačiau atsiradus bendradarbiavimui ir tarpusavio sąveikai, atsiskleidžia produktyvus grupės narių darbas. Tokias grupes fasilituojantiems specialistams būtina metodų įvairovė, o vieni iš populiariausių ir veiksmingiausių yra meninės veiklos metodai, pavyzdžiui, diskusija su tematiniu piešimu.

Problemiškus vaikus auginantys tėvai dažniausiai nesikreipia į savipagalbos grupes, nes apie jas nežino arba yra nusiteikę skeptiškai. Jie pradeda lankyti tokias grupes tik atsiradus problemoms (netinkamas vaiko elgesys) arba paskatinti kitų asmenų (pvz.: vaiko ugdymo įstaigos specialistų), tačiau minėtas tyrimas rodo teigiamą poveikį tėvams ir jų pačių pasikeitusį požiūrį į savipagalbos grupių veiklą vos tik prie jų prisijungus.

Rekomendacijos specialistams ir įstaigoms

Taip pat pateikiama keletas svarbių rekomendacijų, skirtų tiek specialistams, tiek įstaigoms:

  • Savipagalbos grupes fasilituojantiems specialistams užsiėmimuose naudinga taikyti meno terapijos metodus bei bendradarbiauti su menų terapeutais;
  • Savipagalbos grupes fasilituojantiems specialistams reikalingi kontaktai su skirtingomis įstaigomis, nes be papildomo paskatinimo tėvai nėra linkę kreiptis pagalbos;
  • Tobulinti socialinio darbo sritį: Lietuvoje dažniausiai dirbama tik su probleminėmis šeimomis, o tos šeimos, kurios nėra probleminės nesulaukia reikalingos pagalbos (prevencijos).

Savipagalbos grupė ypatingus vaikus auginančioms šeimoms

„Penkių pojūčių“ namuose veikia savipagalbos grupė, skirta tėvams, auginantiems ypatingų poreikių turinčius vaikus. Grupę sudaro 6–8 žmonės ir 8 susitikimai šeštadieniais. Užsiėmimus veda psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė. Didelę susitikimų dalį užima pratimai, užduotys, įtraukiantys pokalbiai bei diskusijos.

Plačiau apie Penkių pojūčių savipagalvos grupes

O grįžtant prie lietuvių patarlių, galime įsidėmėti: „Dievo pagalba tikėk, bet pats netingėk.“

Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Prenumeruokite mūsų e-biuletenį ir nepraleiskite naujų įrašų.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *