Sensorinės aplinkos įtaka būsimai mamai ir vaisiui

Straipsnio originalas publikuotas portale Anksti.lt 2017 metų rugpjūčio 17-ąją.

Kodėl jutimai yra ypatingi nėštumo metu?

Mūsų pojūčiai yra atsakingi už viską, ką mes atsimename, patiriame, sureikšminame, kiek aktyviai veikia mūsų smegenų centrai ir kokiu greičiu kūnas nusiramina, susiaktyvina, susikaupia ar atsipalaiduoja/užmiega. Sensorinės aplinkos įtaka būsimai mamai ir vaisiui itin svarbus faktorius sveikam vaisiaus vystymuisi.

Per vizualinius pojūčius (matantis) žmogus pažįsta pasaulį 80%, iki 9% suvokimo ateina per klausą, likę 11% atitenka kvapui, skoniui ir lytėjimui.

Prenataliniu laikotarpiu didelį dėmesį būtina skirti mamos fizinei aplinkai, emocinei būsenai ir gebėjimui atrasti individualius nusiraminimo metodus. Norint efektyviau padėti savo smegenims gaminti „laimės ir ramybės“ hormonus, svarbu žinoti, kokie sensoriniai stimulai geriausiai veikia – esate miško ar jūros žmogus? Labiau patinka vanduo ar paukščiai, žalia ar oranžinė spalva, muzika ar miesto garsai, šiluma ar vėsa? Ar Jums patinka rankoje turėti mažą stiklinį kamuoliuką, o gal labiausiai atsipalaiduojate glostydami katę? Labiau norisi sėdėti ant sofos, kurios medžiaga švelni ar šiurkšti? Šie ir daugelis panašių klausimai ir vidiniai atsakymai į juos nėra laiko švaistymas – tai ne tik geresnis savęs pajutimas, bet ir efektyvesnis gebėjimas padėti sau. Tai labai svarbu, kai daug fizinių ir emocinių jėgų reikės atiduoti savo kūdikiui.

Skirtingais prenatalinės raidos etapais vystosi atskiros vaisiaus smegenų dalys; iki trečio trimestro vidurio kūdikio smegenys būna pasiekusios tik 2/3 pilno išsivystymo, būsiančio jo gimimo dieną. Todėl sensorinių stimulų poveikis kūdikiui tiesiogiai susijęs su tuo, kaip vystėsi smegenų centrai nėštumo metu. Sensoriniai sutrikimai (jautrumas tam tikrai pojūčių grupei) tiesiogiai priklauso nuo atitinkamų smegenų centrų išsivystymo.

Sensorinės aplinkos įtaka būsimai mamai ir vaisiui

Vaizdai

Visi turime savo mėgstamus vaizdus, kurie mums gali padėti nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tačiau vizualizacijos pratimai reikalauja daug susikaupimo, gebėjimo nustumti į šalį įkyriai sugrįžtančias mintis, nerimą, baimes, kurių ypač daug nėštumo laikotarpiu. Kaip palengvinti sau vaizdų skatinamą atsipalaidavimo ar susikaupimo procesą? Sujunkite garsą su šviesa. Pvz. žmogus, kuris gerai jaučiasi miške, puikiai atsipalaiduos, jei jo fizinėje erdvėje bus gilus žalias apšvietimas ir medžių ošimo bei paukščių čiulbėjimo garsai. Norimas miško vaizdas galvoje iškils daug greičiau.

Garsai

Mokslininkai vis dar ginčijasi dėl laikotarpio, nuo kada gimdoje esantis kūdikis gali atpažinti garsus. Gausu tyrimų apie Mocarto muzikos įtaką arba kūdikio gebėjimą atpažinti tėvų balsus. Taigi nėra abejonių, kad garsai vaisių veikia. Naujagimis pirmosiomis dienomis jau gali jausti garsų ritmo, tembro, tono skirtingumus. Nėštukėms nepatartina arti pilvo laikyti šaižius garsus skleidžiančių muzikos instrumentų, grotuvų (jau nekalbant apie sunkiąją muzika dėl jos žemų tonų – vibracijų).

Patarimas: tiek besilaukiančioms mamoms, tiek pilvelyje augančiam mažyliui rekomenduojama tolygaus tempo ir garso balsai, instrumentinė muzika, monotoniški gamtos garsai.

Kvapai ir skoniai

Nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių ypatingai suintensyvėja uoslė ir skonis. Moters kūnas pats signalizuoja, kokių medžiagų jam trūksta, būtent dėl to kartais nėštukės tiesiog “mirtinai” užsinori neįprasto, bet dažnai išraiškingo skonio produkto (pvz. apelsino, silkės, pomidorų sulčių ar marinuotų agurkų). Pajautrėjusi uoslė saugo nuo per daug intensyvių kvapų, todėl dažnai net ir mėgstamiausi kvepalai nėštumo metu tampa “nebeskanūs”. Būtent todėl labai svarbu jautriai stebėti, kokio skonio ir kvapo norisi, kurie kvapai asocijuojasi su teigiamomis emocijomis ir saugoti save nuo nemalonių, nepatinkančių aromatų.

Lietimas

Oda – vienas jautriausių žmogaus organų. Sakoma, kad vienas iš laimingos poros išlaikymo būdų yra dažnas apkabinimas, laikymas už rankos, kitaip tariant, bet koks partnerio malonus lietimas. Lietimas ne tik teikia teigiamas emocijas, tačiau yra labai svarbus pasaulio pažinimo, savęs ir aplinkos suvokimo įrankis. Per lytėjimą smegenys nustato objekto paskirtį, dydį, net jo keliamą pavojų. Lytėjimo jutimai yra labai sudėtingi, o mūsų smegenys geba juos diferencijuoti. Juk po kurio laiko, apsivilkus naują drabužį, jau nebejaučiame jo ant savo odos, pamirštame, kad užsidėjome akinius ar papuošalą. Lytėjimo pokyčius galima puikiai išnaudoti nusiraminimui, atsipalaidavimui: atraskite, kokie prisilietimai Jus ramina, kokia medžiaga labiausiai patinka, ką jausti ant savo odos malonu, o ką – nelabai. Pilvo glostymas yra ne tik malonumas besilaukiančiai moteriai, tai ir pirmosios teigiamos emocijos mažyliui, kuris taip pat gali jausti švelnų prisilietimą.

Sensorinė stimuliacija yra sąlyginai nauja sritis, mažai žinoma mūsų šalyje, tačiau ir čia yra labai naudingų naujovių. Kelių puikių profesionalų (vaikų psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichologų, neformalaus ugdymo specialistų ir kt.) bendradarbiavimas su užsienio medikais, pedagogais ir IT specialistais leido sukurti unikalią sensorinę įrangą “The Sensory Box” (liet. sensorinė įranga). Ši technologija atliepia pagrindinius sensorinius poreikius su šviesos kaita, vizualiniais efektais, muzikos ir gamtos garsais. O svarbiausia, ji mobili ir leidžianti sukurti ypatingą aplinką namuose, darbe, sodyboje ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje yra televizoriaus ekranas ar paprasčiausias projektorius.

Nėštumo metu moteriai būtina rūpintis ne tik savo ir mažylio sveikata, tačiau ir sensoriniu komfortu. Tai suteiks daugiau ramybės, padės greičiau atsipalaiduoti, geriau pailsėti, ramiai reaguoti į save ir savo aplinką.