Besisūpuojantis ant kėdės berniukas susiėmęs už galvos
Skaitymo trukmė: 4 min.

Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius – tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Greitas vaikščiojimas pirmyn ir atgal, lingavimas, pirštų ar plaštakų sukiojimas, kojos judinimas, plaukų sukimas, nagų kramtymas – visi šie veiksmai turi vieną bendrą pavadinimą – stimai arba savistimuliacinis elgesys.

Mums visiems būdingas savistimuliacinis elgesys, kuris savaime nėra blogas. Tai paprasčiausiai „stereotipiniai“, pasikartojantys motoriniai judesiai, daiktų ar kalbos vartojimas. Nepaisant to, stimai taip pat dažnai siejami su autizmu. Jei atliekami veiksmai sukelia kliniškai reikšmingą pablogėjimą socialinėse, profesinėse ar kitose svarbiose funkcionavimo srityse, tuomet tai tampa autizmo simptomais.

 

Klaidingi ir tinkami klausimai valdant stimus

„Kaip sustabdyti stimą?“ – paprastai tai yra pirmasis klausimas, kurį tėvai užduoda, kai šie suvokia, kad jų mažas vaikas užsiima savistimuliaciją. Tai klaidingas klausimas. Visų pirma, niekas negali visiškai sustabdyti savistimuliacijos, nes visi tai daro. Antra, net jei galima pašalinti vieną stimą, jis bus pakeistas kitu, ir kitas stimuliavimas gali būti mažiau pageidautinas nei dabartinis. Svarbiausia priežastis, kodėl nereikėtų aklai siekti sustabdyti stimus, yra ta, kad galite priversti mylimą vaiką ar kitą artimą žmogų atsisakyti to, kas leidžia jums išlaikyti sveiką bendravimą.

Tinkamas klausimas galėtų būti: „Kodėl mano vaikas taip elgiasi?“ Siekimas suprasti elgesio motyvus – puiki pradžia. Yra keletas hipotezių ir žinomų stimuliavimo priežasčių:

  • Esant dideliam stimuliavimui, stimai gali užkirsti kelią pertekliniams sensoriniams jautrumams;
  • Esant mažam stimuliavimui, stimai suteikia papildomų jutimų;
  • Skausmo mažinimas: pakartotinis mažas trenkimas per galvą ar kitą kūno dalį sumažina bendrą skausmo pojūtį. Viena hipotezė teigia, kad stimuliacija sukelia beta-endorfinų išsiskyrimą iš organizmo, o tai suteikia anestezijos ar malonumo jausmą.
  • Emocijų valdymas: tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos gali paskatinti stimus. Prisiminkite, kai iš džiaugsmo ėmėte šokinėti ar plotis rankomis. Nusivylimas ar pyktis gali sustiprinti stimą tiek, kad jis tampa destruktyvūs.
  • Savireguliacija: kai kurie stimai atlieka raminimo ar paguodos funkciją. Daugelis kūdikių mokosi čiulpti nykščius tam, kad atsipalaiduotų.

Kartą vienam iš tėvų kilo klausimas, kodėl jų sūnus miegodamas užsidengia ausis. Pasirodo, berniukas išmoko užsidengti ausis tada, kai jo aplinka yra per daug triukšminga, todėl jis ėmė dengti ausis visada, kai reikėdavo ramybės, ypač prieš miegą.

ASS turinčių asmenų kontrolės paieškos

Daugelis iš mūsų supranta ir gali valdyti savo stimus, tačiau autizmą turintys žmonės ne visada tai gali padaryti, todėl patiria papildomą stresą ir sunkumus. Savistimuliacija, esantiems autizmo spektre, padeda susitvarkyti su nerimu, baime, pykčiu, jauduliu ir kitomis stipriomis emocijomis, taip pat dorotis su sensoriniais jautrumais (per dideliu triukšmu, per ryškia šviesa ir pan.).

Keli mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu kalbino autizmo sutrikimą turinčius suaugusiuosius. Daugelis tiriamųjų atsakė, kad jų turimi stimai yra automatiniai ir nekontroliuojami, tačiau nei vienas nesakė, kad jų nemėgsta. Priešingai – tokį savo elgesį apibūdino kaip raminančiu. Kitas svarbus pastebėjimas – stimai yra arba atsakas į sensorinį jautrumą, pavyzdžiui, per didelį triukšmą, arba įkyrias mintis, pavyzdžiui, nerimą dėl darbo ir pan. Nėra svarbus trikdžių šaltinis – išorinis pasaulis ar vidinės mintys – visa tai autizmą patiriantys žmonės įvardija nepakeliamomis emocijomis. Savistimuliacija padeda atgauti kontrolės jausmą.

Suprasti ir priimti tai, kas kuria abipusę naudą

Tyrimo dalyviai įvardija, kad kai kurie įžvalgūs šeimos nariai ir artimi draugai žinojo, kaip „perskaityti“ emocijas, stebint jų stimuliuojančio elgesio ypatumus. Toks aplinkinių supratimas ir socialinis stimuliavimo priėmimas yra raktas į minėtą sveiką bendravimą abiems pusėms. Nepaisant to, dauguma apklaustųjų apibūdino susidūrimą su socialiniu vertinimu ir atstūmimą: daugelis reguliariai jautėsi socialiai atstumtais ir manė, kad jie visuomenės suvokiami kaip keisti ir nesubrendę. Patyrę atstūmimą, žmonės paslėpė savo stimus, pakeitė juos kitomis veiklomis ar nuslopino – užsiima sau būdingais veiksmais tik tada, kai lieka vieni. Šis tyrimas parodė, kad stimų slopinimas toli gražu nėra naudingas. Pastangos reikalauja daug energijos ir, pasak vienos tyrimo dalyvės, priverčia žmones jaustis „priartėjus prie krašto“.

Svarbu paminėti, kad kai kurie savęs stimuliavimo veiksmai kenkia, žaloja ir gali sukelti rimtas traumas. Tokiais autizmo atvejais stimus būtina valdyti ir šalinti.

Taigi kaip atrasti tokio elgesio priežastis?

  • Pasirūpinkite medicinine apžiūra, kad pašalintumėte fizines stimų priežastis, pavyzdžiui: galimą ausų infekciją, lėtinį skausmą, migreną ir pan.;
  • Atkreipkite dėmesį į sensorinius jautrumus ir emocinę aplinką. Kartais problemų priežastys kiekvieną dieną vaikšto mums po nosimi. Mažesnės klasės, ramesnės sąlygos ir aiškesni lūkesčiai gali padėti nugalėti stresą;
  • Kreipkitės į ergoterapeutą, kuris gali parinkti tinkamą „sensorinę dietą“.

Jei norite pašalinti tikrai nepageidaujamą elgesį:

  • Išbandykite mankštas ir lengvas fizines treniruotes – kartais tai sumažina poreikį savistimuliacijai, nes išsiskiriantys beta-endorfinai veikia kaip stimuliavimas;
  • Taikomoji elgesio analizė (ABA) – terapija, kuri gali padėti pašalinti arba pakeisti kai kuriuos savistimuliavimo veiksmus;
  • Kai kuriais atvejais stimus galima sumažinti vartojant vaistus, kurie sprendžia pagrindines nerimo problemas.

Kaip susidraugauti su vaiko stimais?

Keletas patarimų ir idėjų, kaip susidraugauti su vaiko stimais ir pagerinti socialinį gyvenimą:

  1. Stimo metu toliau bendraukite su vaiku. Paeiliui užsiimkite veikla, nebandydami sustabdyti stimo. Autizmo spektre esantys žmonės pasaulį suvokia per jutimą ir veiksmą, todėl pamažu jūsų atliekami veiksmai taps vis patogesni ir patrauklesni, natūraliai sumažinantys stimą;
  2. Sukurkite teigiamą ryšį tarp stimuliavimo ir santykių kūrimo. Vienas iš būdų, kaip valdyti stimus produktyvaus mokymosi proceso link, yra leisti stimuliavimą sustiprinti ar apdovanoti po žaismingos sąveikos ar darbo. Laikas, suteiktas stimuliavimui, suteiks vaikui komfortą būti savimi, paskatins daugiau bendrauti ir iš tikrųjų sumažins bendrą valandų skaičių per dieną, praleistą stimuliuojant.
  3. Prisijunkite prie stimų! Kai kuriose gydymo programose, įskaitant „Son-Rise“ ir „DIRFloortime“, siūloma įsitraukti į savarankiškai stimuliuojantį elgesį kaip būdą bendrauti. Jei jūsų vaikas nevalingai suka lėkštę pradėkite ir jūs tai daryti. Jei vaikas linguoja, linguokite ir jūs!

Šaltiniai: Child Mind Institute

2020-05-29: Atsiprašome už pirmojoje straipsnio versijoje įsivėlusį nesusipratimą dėl ASS asmenų įvardinimo „sergančiais autizmu”.

Asmenys, turintys ASS yra neoroįvairios visuomenės dalis. Penki pojūčiai tvirtai laikosi nuomonės, kad ASS nėra gydomas, tačiau vaikui ir jo šeimai padedama atrasti pusiausvyrą tarp ypatingų vaiko poreikių ir jo(s) patogaus jautimosi artimoje aplinkoje bei visuomenėje.

Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Prenumeruokite mūsų e-biuletenį ir nepraleiskite naujų įrašų.

2 komentarai
    • Gabrielė Tervidytė says:

      Miela Lijana, ačiū Jums už komentarą. Tikrai taip, autizmu nesergama (nors yra nemažai ir taip teigiančių). Netrukus paskelbsime patikslinimą. Iš pateikiamų nuorodų apie stimus ir straipsnio konteksto galima suprasti, kad ir mūsų specialistai netraktuoja ASS kaip ligos, tiesiog buvo pasiklysta šaltinių vertime. Mums patinkanti Agony Auty puikiai kalba apie savo ir kitų autistiškų asmenų stimus, pritariame jai visiškai! Ačiū, Lijana, už atidų skaitymą ir teisingą nuomonę!

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *