Žaidimai Tomatis užsiėmimų metu
Skaitymo trukmė: 3 min.

Taisyklinga, nevaržoma vaiko kalba – visų džiaugsmas. Gerai išplėtota kalba nulemia vaiko saviraišką skirtingose aplinkose: namuose, žaidimo aikštelėje ar mokykloje. Gebantiems taisyklingai kalbėti vaikams lengviau išreikšti savo mintis, laisviau bendrauti su kitais ir pažinti juos supantį pasaulį. Kiekvienas iš mūsų vaikystėje mokęsis kalbėti, tuo pačiu gavo galimybę suvokti ir atspindėti tai, kas vyksta aplink mus, planuoti ir įgyvendinti savo veiksmus, todėl tą pačią galimybę norime užtikrinti ir savo vaikui.

Kalbėjimo motorikos sutrikimų atpažinimas ir diagnostika nėra lengva užduotis. Daug valstybių susiduria su kalbos įvertinimo testų trūkumu – daugelis kalbėjimo motorikos sutrikimų vertinimo metodikų yra paremtos studijomis anglų kalba, todėl dažnai trūksta kalbiniu ir kultūriniu požiūriu tyrinėjimams tinkamos medžiagos.

Dažniausiai įvardijami kalbos sutrikimai:

  1. Dizartrija – organinės kilmės, kalbėjimo motorikos sutrikimas, atsirandantis dėl centrinės ar periferinės nervų sistemos pažeidimo, pasireiškiantis artikuliacijos, fonacijos ir kvėpavimo sistemų trūkumais. [1]
  2. Kalbėjimo dispraksija – sutrikimas, kai asmeniui kyla sunkumų norint taisyklingai ir nuosekliai išreikšti savo mintis. [2]
  3. Dislalija – garsų (priebalsių) tarimo sutrikimas, kai nėra klausos ir periferinio kalbėjimo aparato inervacijos trūkumų. [3]
  4. Garsų tarimo sutrikimas – sutrikimas, apimantis artikuliacijos aparato ir fonologinių procesų trūkumus, kai keičiantis amžiui klaidos išlieka tos pačios. [4]

Ieškoma efektyvių būdų šiems sutrikimams spręsti. TOMATIS® – vienas iš jų.

Garso suvokimo ir kalbos ryšys

Garso suvokimas yra svarbus kalbos elementas, nes tai ne tik padeda priimti kalbą, bet ir pačiam kalbėti. Dėl įvairių priežasčių, galimi klausos ir klausymosi funkcijų sutrikimai, kurie nesprendžiami ir nestimuliuojami taip pat sukelia kalbos priėmimo problemas. Atradęs reikšmingą ryšį tarp klausymosi ir balso, prancūzų nosies ir ausų ligų LOR gydytojas Alfred Tomatis kėlė klausimą, kaip pagerinti pacientų balsą. Galiausiai sukūrė „elektroninę ausį“: pacientai dainuoja į mikrofoną ir per ausines girdi savo modifikuotą balsą. Deja, buvo pastebėta, kad vos tik nusiėmus ausines kalbos problemos sugrįždavo. Po tolimesniųjų tyrinėjimų nustatyta, kad po tam tikro laiko tarpo kartojama akustinė ausies stimuliacija pavirsta ilgalaikiu klausymosi pagerėjimu.

 

„Galite įsivaizduoti arklį, kuriam ant galvos uždėtas akių dangalas – atrodė, kad vaikui kažkas panašų bloką tiesiog nuėmė: pradėjo labiau tyrinėti aplinką, atsirado daugiau pastabumo, kalbėjimo, netgi pagerėjo pusiausvyra, nes turėjome lygiagrečių problemų su koordinuota eisena.“ – Mato mama Monika

 

Kalbos terapijos apima itin platų veiklų spektrą, tačiau dažnai yra susiaurinamos tik iki darbo su artikuliacija. TOMATIS® apima daug daugiau – tiek mokymosi, tiek komunikacijos sunkumus. JAV atliktas TOMATIS® centro tyrimas parodė, kad iš tiriamų 400 vaikų ir suaugusiųjų, turinčių verbalinės komunikacijos ir klausymosi sutrikimų, po atlikto kurso 95 proc. atvejų jautė pagerėjimą. Sunku nustatyti, kuriems žmonėms, turintiems kalbos sutrikimų, TOMATIS® padeda efektyviausiai, bet dažniausiai metodas naudojamas uždelsto kalbos vystymosi, dislalijai, mikčiojimui ar disleksijos sutrikimams spręsti.

Matas ir jo mama Monika buvo vieni pirmųjų, išbandę naujausią TOMATIS® įrangą Lietuvoje: „Reikia išbandyti viską, kas įmanoma, kad nebūtų praleista potenciali galimybė padėti vaiko raidai. Mums užteko 2–3 dienų klausymo, kad būtų aišku, ar mes toliau klausysime ar ne – tiek tereikėjo, kad vaikas imtų keistis, kitaip reaguoti į aplinką. Galite įsivaizduoti arklį, kuriam ant galvos uždėtas akių dangalas – atrodė, kad vaikui kažkas panašų bloką tiesiog nuėmė: pradėjo labiau tyrinėti aplinką, atsirado daugiau pastabumo, kalbėjimo, netgi pagerėjo pusiausvyra, nes turėjome lygiagrečių problemų su koordinuota eisena. Iš pradžių mes neturėjome vieno aiškaus lūkesčio, viską stebėjome bendrai, stengėmės plačiau mąstyti ir pastebėti pokyčius.“

Gebėjimas diferencijuoti skirtingų garsų aukštį yra pats svarbiausias. Garsų savitos savybės yra užkoduotos tam tikrose charakteristikose, pavyzdžiui, grojant skirtingoms akustinėms grupėms mes sugebame atskirti garsus, suvokti instrumentų įvairovę. A. Tomatis suprato, kad toks gebėjimas gali būti išvystomas palaipsniui ir turėti ilgalaikius rezultatus.

„Ankstesnės programos, kurias bandėme, yra naudingos visiems – ir turintiems, ir neturintiems konkrečių sutrikimų, bet norintiems pagerinti emocinę savijautą. Tolimesnes programas galima naudoti kalbos tobulinimui, užsienio kalbų mokymuisi. Terapeutas gali parinkti ir individualiai pritaikyti programą ar net kelias vienu metu. Mūsų papildomai naudojamos „Forbrain®“ ausinės su mikrofonu (aut. past. šias ausines TOMATIS® specialistai rekomenduoja kaip papildomą priemonę darbui namuose pabaigus programą) naudingos tuo, kad vaikas gali išgirsti žodžius, kaip juos taria ir gerinti kalbą. Esame ne kartą girdėję, kad be jų – kaip be rankų, jei norima spręsti kalbos problemas“, – patirtimi dalinasi mama Monika.

Nėra abejonių, kad klausos suvokimo sutrikimai gali paveikti vaikų gebėjimą skaityti. Vaikams, turintiems mikčiojimą, reikalingas ypatingas dėmesys. Gali būti, jog tokio sutrikimo priežastis yra klausos suvokimo trūkumas, todėl TOMATIS® gali būti svarbi priemonė šiame procese.

„Jeigu turite vaiką su specialiaisiais poreikiais, išbandykite ne vieną kursą, kad galėtumėte spręsti, ar tai veikia, ar ne. Taip pat svarbu mąstyti plačiau: nenusistatykite vieno kriterijaus, nes taip nepastebėsite kitų vaiko pokyčių. Galbūt šis metodas netiks visiems 110 proc., bet daugeliui tikrai gali padėti, tereikia bandyti“, – sako Mato mama Monika.

Šaltiniai

[1] Yorkston, K. M., Beukelman, D. R., Strand, E. A., Hakel, M., (2010). Management of motor speech disorders in children and adults. Third edition. Portland: Pro – Ed.

[2] Pierangelo, R., Giuliani, G. A. (2012). Assessment in special education a practical approach. Fourth edition. United states of America: Pearson.

[3] Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija. Vadovėlis specialiosios pedagogikos fakultetų studentams. Kaunas: Šviesa

[4] American Speech-Language-Hearing Association. Childhood Apraxia of Speech

Straipsnius kartą per savaitę galime Jums atsiųsti el. paštu. Prenumeruokite mūsų e-biuletenį ir nepraleiskite naujų įrašų.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *