Vaikų psichologė Gintarė: perjunkite žinių kanalą ir pasirūpinkite jausmais

Skaitymo trukmė: 4 min.

Šiomis dienomis nespėjame pabusti, o pro telefono ir dar neįjungto televizoriaus ar kompiuterio ekraną jau veržiasi naujienos apie koronavirusą. Iš pradžių suskubome rūpintis savo fizine sveikata, tačiau šiandien jau pradedame suvokti, kad neužtenka tik užverti namų duris – ne mažiau svarbi ir psichologinė higiena. Kaip ją puoselėti patiems ir pasirūpinti mažiausiais savo šeimos nariais? Savo mintimis dalinasi vaikų psichologė Gintarė Pupinytė.

Mes visi gyvename susikūrę tam tikrą saugumą, numatydami, kas mūsų laukia šiandien ir rytoj. Kai šioje suvokimo jūroje atsiranda kas nors naujo, tai „užkabina“ lyg jaukas ir tik dar vienas kitas straipsnis, laida apie koronavirusą ir mes jau „sužvejoti“. Tuomet iškyla vidinės pabaisos, kurių net nežinome turį. Mes nuolat balansuojame: ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas visiškas abejingumas ir nusispjovimas, kas vyksta aplink, o ant kitos – perdėtas susirūpinimas ir paranoja.

Šiuo metu nerimas ir baimė pradeda imti viršų. Kodėl?

Apie koronavirusą kalbama labai daug. Per daug. Kuo daugiau ieškome informacijos, tuo daugiau jos randame. Skaičiai nesutampa – kai kurie žymiai. Tai kelia nerimą, liūdesį, pyktį, baimę ar net paniką. Mes visi gyvename susikūrę tam tikrą saugumą, numatydami, kas mūsų laukia šiandien ir rytoj. Kai šioje suvokimo jūroje atsiranda kas nors naujo, tai „užkabina“ lyg jaukas ir tik dar vienas kitas straipsnis, laida apie koronavirusą ir mes jau „sužvejoti“. Tuomet iškyla vidinės pabaisos, kurių net nežinome turį.

Baimė – visiškai tinkama ir sveika mūsų kūno reakcija. Fiziniai baimės požymiai gali būti pablogėjęs, neramus miegas; noras daryti veiksmus, kurie suteiktų jausmą, kad kontroliuojate nežinomybę: pirkti maistą, kaukes, rinkti daugiau informacijos apie naujienas; raumenų įtampa; pakitęs kvėpavimas, kuris paveikia širdies darbą, sukelia galvos skausmą.

Ką daryti patiems?

Skaitykite tik patikimus straipsnius: LR sveikatos apsaugos ministerijos pranešimus, virusologų pasisakymus. Jei manipuliuojama skaičiais – pasitikrinti pirminius šaltinius. Jei įmanoma atsispirti – visiškai neskaityti ir atsiriboti nuo žinių apie virusą srauto. Jei kas bus svarbaus – būkite tikri – tikrai sužinosite. Tad dažniau klauskite savęs: ar žinios padeda, ar kenkia?
Miegokite, skirkite laiko mėgstamoms veikloms emocinei pusiausvyrai palaikyti. Stiprinkite savo psichologinį imunitetą. Kuo labiau jaučiatės pusiausvyroje, tuo mažiau jus išmuš masinės medijos skleidžiama panika.
Subalansuotai maitinkitės. Daugybė tyrimų pagrindžia, kad tinkama mityba atitinkamai veikia mūsų psichologinę savijautą. Ar esate girdėję apie Roemheldo sindromą? Autorius nustatė, kad daugelis žmonių, kurie kenčia nuo vidurių pūtimo ir raugėjimo, labai dažnai skundžiasi ir tokiais simptomais, kaip karščio bangos, dusulys, oro trūkumas, nerimas, galvos svaigimas, miego sutrikimai ir širdies permušimai. Svarbu rasti sau tinkamiausią mitybą, kuri užtikrina mūsų gerą fiziologinę ir psichologinę savijautą.
Ieškokite pusiausvyros tarp „kartu“ ir „atskirai“. Rinkitės bendras veiklas: stalo žaidimus, dėliones, aktyvius žaidimus, pasakų skaitymą su vaikais, piešimą, eksperimentus, tačiau nemažiau svarbu atrasti erdvę ir laiką, kur galite bent trumpam pabūti vieni: vonia, trumpas išėjimas į balkoną įkvėpti oro.
Pasinaudokite galimybe peržvelgti savo gyvenimo prioritetus ir vertybes. Tai geras metas paklausti savęs, ar aš jau gyvenu savo gyvenimą dabar? Skirkime laiko „vidinei inventorizacijai“ – dabar tam puikus metas.
Išveikite. Sakoma, „baimė paralyžiuoja“, „nerimas dusina“ – tai viskas, ką nukreipiame į save. Raskite ar prisiminkite ekspresyvius būdus: piešti, šokti, dainuoti, kurti, rašyti, sportuoti. Jei ką nors ne taip užvalgome – bėgame į tualetą ir to atsikratome. Psichologiškai taip pat verta surasti savų būdų atsikratyti to, kas mums nereikalinga ar žalinga. Kitaip tai tik kaupsis.

Baimė – visiškai tinkama ir sveika mūsų kūno reakcija. Fiziniai baimės požymiai gali būti pablogėjęs, neramus miegas; noras daryti veiksmus, kurie suteiktų jausmą, kad kontroliuojate nežinomybę: pirkti maistą, kaukes, rinkti daugiau informacijos apie naujienas; raumenų įtampa; pakitęs kvėpavimas, kuris paveikia širdies darbą, sukelia galvos skausmą.

Kaip padėti vaikams?

Paaiškinkite vaikams, kas yra šis virusas, kaip jis plinta. Kalbėdami prisiminkite save tokio paties amžiaus ir pasakokite taip, kad vaikas galėtų paprastai suprasti ir įsivaizduoti dalykus. Į pagalbą galite pasitelkti šią knygelę lietuvių kalba arba šią, kuri taip pat tinkama turintiems autizmo spektro sutrikimą.
Susikurkite dienos rutiną, kuri primintų jūsų dienotvarkę iki karantino (kėlimasis, pusryčiai, žaidimo laikas ir pan.). Tai atlikite kartu, kad pasidalintumėte su vaikais atsakomybe jos laikytis. Neapibrėžtoje dabartinėje situacijoje labai trūksta saugumo, o jo trūkumas kelia baimę arba net paniką. Dienotvarkė nubrėžia ribas, kuriose galima improvizuoti, ir teikia saugumą – jausmą, kad šioje kintančioje situacijoje kažką žinau bei galiu į tai remtis.
Vaikai šiuo metu gali jaustis mažiau saugūs ir gręžtis į jus, kad juos nuramintumėte ir paguostumėte. Jei dirbate iš namų, tai gali kelti papildomus sunkumus, todėl vertėtų papildomai skirti tam laiko ryte ir / ar vakare, kad atsakytumėte į klausimus, sureaguotumėte į rūpesčius bei išklausytumėte tiesiogiai ar netiesiogiai išsakomų ar parodomų baimių bei kitų jausmų.
Labai svarbu prisiminti, kad vaikai stebi ir mokosi iš tėvų, kaip reikia reaguoti į stresą keliančius įvykius. Jei tėvai atrodo itin susirūpinę, vaikų nerimas taip pat pakils. Kita vertus, būna ir atvirkščiai – tėvai verbaliai sakydami, kad viskas gerai, o neverbaliai rodydami paniką sukels didžiulę įtampą vaikams. Tad pasikalbėkite su vaikais, kaip jie jaučiasi: galbūt jiems baisu, liūdna, smagu, pikta? Aptarkite, ką galima daryti su kylančiais jausmais. Svarbiausia juos „IŠleisti“: išpiešti, išžaisti, išrėkti ar iššokti.
Neužsidarykite visiškai namuose. Gamta neserga, serga žmonės, tad jų ir venkite: nesinaudokite viešuoju transportu, apeikite žmones lankstu, neleiskite vaikų būriams žaisti žaidimų aikštelėse, tačiau suteikite galimybę vaikams iškrauti energiją lauke ir išeiti į lauką. Vadovaukitės naujausiomis rekomendacijomis.
Juokitės. Baimė ir nerimas to nemėgsta. Juokas leidžia atsitraukti, nutraukti neigiamo mąstymo grandines, užgrobusias dėmesį, ir atidaryti langą į saulėtą dieną. Nesidrovėkite kartu paskambinti seneliams ar išnaudokite socialinius tinklus virtualiam šeimos narių susitikimui. Pasižiūrėkite mėgstamą komediją ar šou.