Dalintis sukauptomis žiniomis ir patirtimi yra ne tik mūsų socialinė atsakomybė, bet ir vienas didžiausių džiaugsmų. Šioje skiltyje rasite straipsnius psichikos sveikatos, vaiko raidos ir sensorinės aplinkos temomis.

Straipsniai plačiajai Lietuvos visuomenei ir tėvams, auginantiems vaikus su raidos sutrikimais.

Finansinė parama tėvams, auginantiems vaikus su sunkia negalia
Skaitymo trukmė: 3 min.

Nuo 2018 m., vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, numatoma galimybė gauti paramą įvairioms priemonėms, padedančioms patenkinti vaikų su sunkia negalia sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Kasmet visos Lietuvos savivaldybės įsipareigoja kompensuoti iki 1 900 Eur šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. Ši suma yra skiriama kartą per 5 metus.

Kas gali kreiptis dėl finansavimo?

Teikti prašymus finansavimui gauti gali vaikui su sunkia negalia atstovaujantis asmuo: vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas), atstovas pagal įstatymą. Vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Sunki negalia būna tiek fizinė, tiek psichinė, tiek kompleksinė – visoms šioms vaikų grupėms būtina pritaikyti mokymosi ir gyvenimo erdvę naudojant sensorines priemones.

Skaityti toliau

ADS protrukis
Skaitymo trukmė: 5 min.

Pereinamieji laikotarpiai būna itin sudėtingi. Jie tampa tikra kankyne. Mūsų dukters pykčio priepuoliai varginantys, skausmingi ir ilgalaikiai. Ilgą laiką jautėmės vieniši savo kasdienėse kovose. Tada sužinojome, kad tarp aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) bei staigių pykčio protrūkių yra ryšys. Taip pat susipažinome su keliomis specialistų siūlomomis strategijomis, padedančiomis kiekvienam šeimoje susigrąžinti ramybę.” – Paula Schuck

Ji vėl nubudo rėkdama. Šią savaitą tai – jau penktasis ar šeštasis kartas. Nebesuskaičiuoju. Jauniausioji dukra garsiai prieštarauja daugumai pereinamųjų darbų, tačiau labiausiai ji šaukia, kai reikia lipti iš lovos. Guldymas miegoti gali baigtis panašiais audringo pykčio protrūkiais su garsiais reikalavimais: „Užsičiaupk!“ arba „Man tas pats“. Kartais ji tiesiog burbteli: „Nebekalbėk!“

Skaityti toliau

Autizmas: svarbiausia – socialiniai ryšiai
Skaitymo trukmė: 3 min.

Pirmoji interviu su terapeute Raima Drąsutyte dalis

„Yra įvairių programų, skirtų vaikui su raidos sutrikimais adaptuotis ir įveikti sunkumus. Jos labai skirtingos. Lietuvoje iki šiol populiariausios tos, kuriomis vaikas mokomas atlikti konkrečius veiksmus ir už tai gauna atpildą. Vyksta vaiko dresiravimas. Neneigiu, kad tokios programos pasiekia rezultatų – vaikai geba atlikti tam tikras užduotis, lanko mokyklą.

Mūsų visuomenėje vaikų su sutrikimais turintys tėvai gąsdinami: „Jūsų vaikas negalės eiti į mokyklą ir negaus darbo“ arba dar baisiau – „Paklius į institucijas!“ Tėvams tai didžiulis stresas ir spaudimas. Jie bijo: „Kas su mano vaiku bus mokykloje?“, „O kas, jei jis neišmoks skaityti?“ Neatsižvelgiama, kad galbūt vaikai turi kitokių gebėjimų ir talentų, nei ramiai išsėdėti klasėje.

Bet yra ir kitokių programų, paremtų visai kitomis vertybėmis ir metodais.

Skaityti toliau

Holistinis žmogaus suvokimas
Skaitymo trukmė: 6 min.

Kūnas ir protas veikia išvien. Tačiau dažnas savo kūne nesijaučiame labai patogiai. Su terapeuto pagalba raidos sutrikimų turintis vaikas gali išmokyti savo kūno sistemas dirbti lengviau, lanksčiau, geriau.

„Integruota kūno ir judesio terapija yra somatinė terapija (sōma graikiškai reiškia kūnas), ji jungia vakarietiškos medicinos žinias su rytietiškomis. Nuo kitų psichologinių mokyklų ji skiriasi tuo, kad tai ne tik terapija, bet ir praktika, edukacija. Tai reiškia, kad čia žmogus gali, su terapeuto pagalba, iš naujo išmokyti tam tikras savo kūno sistemas, kurios vėliau pačios prisitaiko prie įvairių gyvenimo situacijų.

Skaityti toliau

Skaitymo trukmė: 5 min.

Vaikui geriau įsisąmoninus savo kūną, smegenyse atsiranda daugiau vietos kalbai ir aplinkos pažinimui. Tai padaryti padeda kūno ir judesio terapija, kartu integruojant ir kitus metodus, tokius kaip „Minkštoji šeimos mokykla“, kuri moko su vaiku visada bendrauti pozityviai.

Nelaistyti piktžolių

„Auginu sūnų ir žinau, kaip vaikai geba „nuskaityti“ tavo vidų, kūną, emocijas; jie „nulaužia“ visas mūsų dirbtinai išmoktas tiesas. Todėl su vaikais turime būti labai nuoširdūs. Terapijos metodus, kuriuos dabar taikau, intuityviai žinojau dar prieš pradėdama studijas; tačiau ieškojau žinių, kurias galima išreikšti žodžiais ir perduoti tėvams.

Skaityti toliau