Straipsniai apie Penkių pojūčių namuose naudojamus terapinius metodus, Penkių pojūčių darbo principus ir interviu su mūsų centro specialistais.

Savipagalbos grupės tėvams
Skaitymo trukmė: 3 min.

„Nenešk dūmų iš savo gryčios“; „Nenešk šiukšlių iš trobos“ – pora lietuviškų posakių apie šeimos problemas ir aiškus atsakymas, ką su jomis daryti – pasilik jas sau, o ne kitiems. Dar ir šiandien mūsų močiutės ir seneliai mėgsta subarti savo vaikus ir anūkus, jei šie per daug „demonstruoja“ savo problemas, kitaip tariant, jomis dalinasi su draugais ar pažįstamais už šeimos ir artimųjų rato. Folkloras itin daug pasako apie mus pačius ir visuomenės taisykles, su kuriomis užaugo kelios kartos, dar ir šiandien perduodančios savo išmokimus jauniausiajai kartai.

Nepaisant minėto požiūrio, per žemynus ir valstybes keliauja įvairios praktikos, kaip elgtis ir spręsti labai asmeniškas ir jautrias problemas: atsiverti ir mokytis iš savo bendraamžių, darbovietėse kurti emocinio intelekto programas, kreiptis į specialistus, naudotis savipagalbos priemonėmis ar programomis – kartu su savo problemomis ir iššūkiais žengti žingsnį už artimos aplinkos ribų.

Skaityti toliau

Žaidimai Tomatis užsiėmimų metu
Skaitymo trukmė: 3 min.

Taisyklinga, nevaržoma vaiko kalba – visų džiaugsmas. Gerai išplėtota kalba nulemia vaiko saviraišką skirtingose aplinkose: namuose, žaidimo aikštelėje ar mokykloje. Gebantiems taisyklingai kalbėti vaikams lengviau išreikšti savo mintis, laisviau bendrauti su kitais ir pažinti juos supantį pasaulį. Kiekvienas iš mūsų vaikystėje mokęsis kalbėti, tuo pačiu gavo galimybę suvokti ir atspindėti tai, kas vyksta aplink mus, planuoti ir įgyvendinti savo veiksmus, todėl tą pačią galimybę norime užtikrinti ir savo vaikui.

Kalbėjimo motorikos sutrikimų atpažinimas ir diagnostika nėra lengva užduotis. Daug valstybių susiduria su kalbos įvertinimo testų trūkumu – daugelis kalbėjimo motorikos sutrikimų vertinimo metodikų yra paremtos studijomis anglų kalba, todėl dažnai trūksta kalbiniu ir kultūriniu požiūriu tyrinėjimams tinkamos medžiagos.

Skaityti toliau

Virtualios konsultacijos
Skaitymo trukmė: 4 min.

Daugelis žmonių visame pasaulyje rytą pradeda nuo naujienų apie per naktį pasikeitusius skaičius, bandymų prie kelių mokymosi platformų susodinti vaikus, darbinio pašto atsidarymo, socialinių tinklų prasklaidymo ir susitarimų, ką veiksime šįvakar: „Netflix“, skambutis tėvams ar virtualus susitikimas su draugais. Šiandien realybę yra pakeitusi „virtualybė“.

Skaityti toliau

Tomatis terapija su specialiste Kristina Bufaite
Skaitymo trukmė: 5 min.

Muzika gydo visomis prasmėmis: padeda užsimiršti, atrasti įkvėpimą, kai norisi, bet pačiam neišeina, nubraukti ašarą ir atvirkščiai – šiek tiek supykdyti kaimynus ir suorganizuoti geriausią draugų vakarėlį ar muzikos festivalį. Tačiau garsų pasaulis ne visiems suvokiamas vienodai. Ne, nekalbame apie skonių įvairovę skirtingiems muzikos stiliams – nei Beyonce, nei jaunoji Billie Eilish nieko bendra su mūsų diskusija šįkart neturi. Ar susimąstėte, kodėl vieniems patinka susitikti ir kalbėtis itin triukšmingose kavinėse, o jūsų kolega darbe neapsikenčia, jei visu garsu bendrame kabinete netyčia nuklystate į videopasaulį? Kodėl vieniems žmonėms tam tikri garsai neturi įtakos, o kitiems – kelia nerimą ir išprovokuoja neįprastą elgesį, nors jūs į tuos garsus galbūt net neatkreipėte dėmesio?

Praėjusiame šimtmetyje prancūzų nosies ir ausų ligų (LOR) gydytoją Alfred Tomatis domino skirtumas tarp klausos ir klausymosi. Klausa yra pasyvus procesas, kurio metu ausis suvokia garsą, ir nors jį išgirstame, galime apie tą garsą net sąmoningai nesusimąstyti. A. Tomatis manė, kad žmonės girdėdami garsus nebūtinai turi gebėjimą jų klausytis dėl netinkamai dirbančių vidurinės ausies raumenų. Jis taip pat tikėjo, kad gebėjimas klausytis turi įtaką šnekamosios ir rašytinės kalbos raidai bei bendravimui, todėl sukūrė TOMATIS® metodą, kuris treniruoja ausį klausytis, o smegenis teisingai analizuoti girdimus garsus.

Skaityti toliau

DIRFloortime terapija
Skaitymo trukmė: 7 min.

Vaiko ryšys su kitu žmogumi, smalsumas ir motyvacija yra pagrindas jo augimui. Ši terapija, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, būtent tai ir daro – kuria pamatą esminiams dalykams gyvenime. Didžiulis dėmesys skiriamas vaiko kūnui: vaikas išmoksta pats nusiraminti ir susikaupti bendrai veiklai – žaidimams, mokymuisi ar kokybiškam buvimui su kitu žmogumi.

Kaip sureguliuoti savo kūną

„Dirbdama logopede ir vėliau specialiąja pedagoge mokykloje kasdien stebėjau autizmo spektre esančius vaikus ir bandžiau suprasti, kas su jais vyksta: kodėl vienam sunku nusėdėti vietoje arba jis stato kaladėlių eilę vietoj to, kad žaistų su kitais vaikais, o kitas per trečią pamoką pradeda rėkti. Supratau, kad tai susiję su kūnu. Mokykloje apsilankęs ergoterapeutas patvirtino mano ir kitų pedagogių spėjimus. Pavyzdžiui, viena mokinė nejaučia savo kūno ir jai reikia pasunkintų pagalvių, kita negali rašyti, nes jos regėjimo sensoriai kitaip priima informaciją. Buvau girdėjusi apie „DIRFloortime“ terapiją, grįstą ryšiu su vaiku. Juk ryšys yra pats svarbiausias dalykas gyvenime! Pradėjau gilintis.

Skaityti toliau