Dailės terapija

Taikant dailės terapiją raidos sutrikimus turintiems vaikams, iškeliami tokie tikslai, kaip raidos tobulėjimas, savivokos ugdymas, pažintinė ir emocinė raida, dėmesingumo, kūrybiškumo lavinimas, nuotaikos pakėlimas, pagalba atsiveriant („atsiblokavimas”), visų rūšių komunikacija (neverbalinė, verbalinė), sąmoningo pasirinkimo galimybė, motyvacijos ugdymas ir pažintinių procesų tobulėjimas, susidomėjimas emocijos raiška, nerimo, fobijų, dirglumo, streso pašalinimas, atsipalaidavimas, vaikų saviraiškos ir gebėjimo bendrauti plėtra, gyvenimo kokybės pagerėjimas, įsiterpimas į vidinę žmogaus kalbą, geresnė adaptacija socialinėje aplinkoje, taip pat nauda įvairioms kūno funkcijoms, susitvarkius su stresu, baime ir nerimu, kaip virškinamojo trakto ir širdies darbo pagerėjimas.

Plačiau apie tai, kas vyksta terapijos metu skaitykite mūsų blog’e.

Dailės terapijos užsiėmimuose tėveliai nedalyvauja. Tam, kad įvyktų terapinis procesas, vaikas turi būti individualiame, pasitikėjimu ir giliu ryšiu pagrįstame santykyje su terapeutu.

Vaiko amžius nesvarbu. Užsiėmimuose mums kalba vaiko piešiniai. Apskritai, iki kol vaikas išmoksta rašyti, visas jo pasaulio pažinimas yra per vaizdinius. Visas pasaulis, visa tai, kas yra jo aplinkoje, atsiduria piešiniuose. Vėliau mokykla užgožia piešimą ir kalba tampa pagrindine komunikacijos forma. Pasaulio pažinimas jau nebeatsispindi jo kūrybiniuose darbeliuose.

Jau yra įrodyta, kad piešiniai vaikui, visų pirma, yra jo emocinė iškrova. Dėl to, įprastos (tipinės) raidos vaikams po truputį atsisakoma diagnostikoje naudoti piešinius, tiriant, kuriame etape jis jau yra.

Ši terapija labai tinka nekalbantiems vaikams. Jie dailės terapijos pagalba gali išgyventi savo jausmus, potyrius, beviltiškumą ir džiaugsmą. Tai išgyventi ir išlieti yra būtina, kitu atveju – pasekmės nugula gyvenimiškose kasdienėse situacijose.

Vaizdų kalbą terapeutas savaip „iššifruoja“. Dailės terapijoje yra sakoma, kad pavaizduotą turinį geriausiai gali paaiškinti, jų svarbą parodyti pats kūrėjas. Tačiau mūsų centro terapeutės tiki, kad reikia remtis ir simbolinėmis prasmėmis, kad archetipai ne veltui yra tokie, kokie yra – jie formavosi tūkstantmečius. Vaikai piešia medį, namą, mamą, vaiką, paukštį, vandenį – visa tai, kaip ir spalvos, turi savo paslėptą prasmę.

Dailės terapija, kaip ir kitos meno terapijos rūšys, ėmė formuotis po Antrojo pasaulinio karo, ieškant naujų pagalbos būdų palengvinti kančias nukentėjusiems kare, pasitelkiant psichologiją ir meninės išraiškos priemones.

Kaip naujas profesinis laukas dailės terapija buvo įteisinta pora dešimtmečių vėliau, paraleliai Didžiojoje Britanijoje (dailės terapeutų asociacija įkurta 1964 m.) ir JAV (1969).

Šio tipo netradicinė terapija pradėta naudoti savivertės ir sąmoningumo ugdymui, kognityvinių ir motorinių gebėjimų gerinimui, konfliktų ar streso padarinių sprendimui ir pacientų psichologiniam atsparumui skatinti. Pasitelkiant simbolius, sensoriką, kinestetiką, suvokimą dailės terapija kviečia spręsti problemas, kurių verbalinė psichoterapija negali pasiekti.