Daiva Gapsevičiūtė
Kaniterapeutė
Kaniterapija
Šunų terapija
Kaniterapija – tai reabilitacijos metodas, kuriame naudojamas specialiai tam paruoštas šuo. Jis yra ir reabilitacijos priemonė, ir tarpininkas tarp kliento ir specialisto, ir motyvatorius, skatinantis įsitraukti į pasiūlytą veiklą.
Įtraukdamas į žaidimą, šuo skatina judėti bei atlikti kitus reabilitacijos tikslui pasiekti reikalingus pratimus, didinti fizinį krūvį. Suprasdamas žmogų iš mimikos, gestų, kūno pozų, šuo padeda užmegzti kontaktą su nekalbančiais ar su žmonėmis vengiančiais bendrauti vaikais.
Bendraujant su šunimi keičiasi įvairių hormonų kiekis organizme (kortizolio, adrenalino, noradrenalino, oksitocino, β-endorfino, dopamino, prolaktinos), todėl mažėja nerimas, gerėja nuotaika, didėja pasitikėjimas. Taip pat normalizuojasi kvėpavimo ir širdies darbo ritmas, raumenų tonusas, esant spastikai – veikia atpalaiduojančiai, mažina skausmą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingai nuo farmakologinių preparatų, kurie veikia didinančiai arba mažinančiai, šuns sukeliamas efektas yra būtent normalizacija.
Kaip užsiregistruoti?
Nesate tikri ar kaniterapija tinkama Jūsų atžalai? Kviečiame registruotis įžanginiams susitikimams, kurių metu susipažinsime su Jumis ir Jūsų vaiku bei parengsime individualų terapijos planą.
Būtinas išankstinis apmokėjimas internetu.
Dažnai užduodami klausimai
Kokiems sutrikimams / atvejams ji tinkama?
Kaniterapija gali būti taikoma esant bet kokiems veiklos ar dalyvumo ribojimams (pagal TFK), kuomet žema motyvacija socialinei saveikai trukdo reabilitaciniam procesui, taip pat esant ribotai komunikacijai.
Kaniterapija nerekomenduojama motyvuotiems siekti progreso, jeigu yra pilnavertė komunikacija su kitais reabilitacijos specialistais. Ji neprasminga, jeigu yra stabilus nenoras bendrauti su šunimi.
Kaip vyksta kaniterapijos procesas?
Kaniterapijos užsiėmimai – vaiko akimis – tai žaidimas su šunimi.
Žaidimas įmanomas tik kai patenkinti baziniai poreikiai, vienas iš kurių – saugumas, todėl pirmasis užsiėmimas visada skirtas susipažinti – ištyrinėti šunį: kaip jis atrodo, kaip juda, koks jo kvapas, kokius garsus skleidžia kvėpuodamas, kaip girdisi kai vaikšto.
Tik tai ištyrinėjus galimas artimesnis kontaktas – paliesti kailį, skirtingas kūno dalis, patyrinėti, kaip skiriasi kailio struktūra skirtingose vietos. O kur dar šiurščios pėdutės ir drėgna nosis. Šuo yra kita, mažai pažįstama ar ir visai nepažįstama gyvybės forma. Net ir turint namie šunį, kitas šuo yra kitoks – tiek išvaizda, tiek elgesiu. Todėl pažintis su šunimi reikia skirti laiko, ji sukelia daug įspūdžių, kurie nuvargina.
Ką žinoti prieš atvykstant? Ar reikia kažkaip paruošti vaiką?
Kalbant su vaiku apie laukiantį užsiėmimą labai svarbu nevartoti neiginių – nebijok, nekanda ir pan., nes taip nejučia patys pasufleruojame gąsdinančius dalykus – kad yra ko bijoti (nes gi nesakome „atsigerk, nenusinuodysi”), kad gali įkąsti. Vartoti šiuos neiginius mums labai įprasta, rodos nėra ir kuo juos pakeisti.
Šuo draugiškas, tylus, ramus, nori žaisti – pagalvokite, kokie aspektai būtent jūsų vaikui būtų svarbūs ir nuramintų.
Būtinas bent vieno iš tėvų dalyvavimas.
Kokiais atvejais kaniterapija – netinkama?
Kontraindikacijos – alergija šunims, šunų fobija, atviros žaizdos, infekciniai odos pažeidimai, ūmūs viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, astma.
Atsiskaitymas
Apmokėkite per e-bankininkystę (Paysera), Paypal ar banko kortele.
