Straipsniai apie autizmo spektro raidos sutrikimus. Penkių pojūčių naujienos, susiję su šiems sutrikimams skirtomis terapijomis.

Įrašai

DIRFloortime terapija
Skaitymo trukmė: 7 min.

Vaiko ryšys su kitu žmogumi, smalsumas ir motyvacija yra pagrindas jo augimui. Ši terapija, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, būtent tai ir daro – kuria pamatą esminiams dalykams gyvenime. Didžiulis dėmesys skiriamas vaiko kūnui: vaikas išmoksta pats nusiraminti ir susikaupti bendrai veiklai – žaidimams, mokymuisi ar kokybiškam buvimui su kitu žmogumi.

Kaip sureguliuoti savo kūną

„Dirbdama logopede ir vėliau specialiąja pedagoge mokykloje kasdien stebėjau autizmo spektre esančius vaikus ir bandžiau suprasti, kas su jais vyksta: kodėl vienam sunku nusėdėti vietoje arba jis stato kaladėlių eilę vietoj to, kad žaistų su kitais vaikais, o kitas per trečią pamoką pradeda rėkti. Supratau, kad tai susiję su kūnu. Mokykloje apsilankęs ergoterapeutas patvirtino mano ir kitų pedagogių spėjimus. Pavyzdžiui, viena mokinė nejaučia savo kūno ir jai reikia pasunkintų pagalvių, kita negali rašyti, nes jos regėjimo sensoriai kitaip priima informaciją. Buvau girdėjusi apie „DIRFloortime“ terapiją, grįstą ryšiu su vaiku. Juk ryšys yra pats svarbiausias dalykas gyvenime! Pradėjau gilintis.

Skaityti toliau

Pasunkintos priemonės “ARTI”
Skaitymo trukmė: 4 min.

Jei esate pabudę nuo šalčio naktį ir apgraibomis susiradę storą pūkinę antklodę, o ryte atsikėlę po keliais „sluoksniais“, nuo kurių ir šiek tiek sunku pajudėti, ir nelabai norisi tai daryti, nes yra apėmęs kažkoks geras ramybės jausmas, jums jau yra pažįstamas vienas iš pasunkintų priemonių poveikių. Paradoksaliai šias priemones vadindami pasunkintomis, iš tikrųjų norime supažindinti, kaip reguliariai patirti šį ramybės jausmą jūsų vaikui ir padėti jo nervinei sistemai lengviau valdyti stresą ar nerimą kiekvieną dieną.

Skaityti toliau

Ekranai vaikų gyvenimuose – drausti ar ne?
Skaitymo trukmė: 5 min.

Jūs stovite parduotuvės kasos eilėje, o priešais jus – šeima, kurios mažiausiam nariui jau seniai atsibodo tėvų savaitės pirkinių paieškos, todėl vis garsiau ir garsiau nuobodulys perauga į veiksmus: iš artimiausios lentynėlės tyčia ir netyčia ima kristi viskas, kas lengva ranka pasiekiama, o sudrausminus – pasigirsta klyksmas. Po poros kartų viskas netikėtai nurimsta: mažylis ramiai maskatuoja iš vežimo kišančiomis kojytėmis, o tėvai nukreipę visų dėmesį į sulėtėjusį kasos darbuotoją vėl ramiai tariasi apie savaitgalio planus. Kas nutiko? Greičiausiai mama ar tėtis ištraukė iš kišenės savo telefoną ir davė jį vaikui. Ne kartą esame tai matę kavinėse, poliklinikoje ar viešuoju transportu keliaujant namo, o už namų uždarų durų dažnas vaikas valgo kartu su animaciniu filmuku, užmiega su įvairiais video ir visada, kai tik tėveliai nori šiek tiek „ramybės“, vaikas gauna galimybę suspaudyti visus įmanomus mygtukus telefonuose ar planšetėse.

Ekranai – telefonų, kompiuterių, televizorių, išmaniųjų apyrankių ar žaislų – neretai tampa tėvų gelbėjimosi priemonės iš nepatogių situacijų, tačiau tuo pat metu – ir vienas iš dalykų, ką sąmoningai norime (arba kartais bent pagalvojame, kad reikėtų) riboti augindami vaikus.

Skaityti toliau

Finansinė parama tėvams, auginantiems vaikus su sunkia negalia
Skaitymo trukmė: 3 min.

Nuo 2018 m., vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, numatoma galimybė gauti paramą įvairioms priemonėms, padedančioms patenkinti vaikų su sunkia negalia sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Kasmet visos Lietuvos savivaldybės įsipareigoja kompensuoti iki 1 900 Eur šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. Ši suma yra skiriama kartą per 5 metus.

Kas gali kreiptis dėl finansavimo?

Teikti prašymus finansavimui gauti gali vaikui su sunkia negalia atstovaujantis asmuo: vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas), atstovas pagal įstatymą. Vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Sunki negalia būna tiek fizinė, tiek psichinė, tiek kompleksinė – visoms šioms vaikų grupėms būtina pritaikyti mokymosi ir gyvenimo erdvę naudojant sensorines priemones.

Skaityti toliau

Autizmas: svarbiausia – socialiniai ryšiai
Skaitymo trukmė: 3 min.

Pirmoji interviu su terapeute Raima Drąsutyte dalis

„Yra įvairių programų, skirtų vaikui su raidos sutrikimais adaptuotis ir įveikti sunkumus. Jos labai skirtingos. Lietuvoje iki šiol populiariausios tos, kuriomis vaikas mokomas atlikti konkrečius veiksmus ir už tai gauna atpildą. Vyksta vaiko dresiravimas. Neneigiu, kad tokios programos pasiekia rezultatų – vaikai geba atlikti tam tikras užduotis, lanko mokyklą.

Mūsų visuomenėje vaikų su sutrikimais turintys tėvai gąsdinami: „Jūsų vaikas negalės eiti į mokyklą ir negaus darbo“ arba dar baisiau – „Paklius į institucijas!“ Tėvams tai didžiulis stresas ir spaudimas. Jie bijo: „Kas su mano vaiku bus mokykloje?“, „O kas, jei jis neišmoks skaityti?“ Neatsižvelgiama, kad galbūt vaikai turi kitokių gebėjimų ir talentų, nei ramiai išsėdėti klasėje.

Bet yra ir kitokių programų, paremtų visai kitomis vertybėmis ir metodais.

Skaityti toliau