Straipsniai ir naujienos apie Stanley Greenspan sukurtą DIRFloortime terapiją.

Įrašai

Vasaros terapinės stovyklos
Skaitymo trukmė: 2 min.

Visi žinome, kad stovyklos yra neatsiejama vasaros dalis, tačiau Lietuvoje yra viena vaikų grupė, kuriems sudėtinga patekti į stovyklas dėl pačių stovyklų trūkumo. Tai vaikai, turintys raidos sutrikimų, tačiau lygiai taip pat kaip kiti jų bendraamžiai trokštantys vasaros džiaugsmų! Dėl to „Penkių pojūčių“ komanda šią vasarą organizuoja dienines terapines stovyklas 6–10 m. vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Stovyklose dirbs specialistai ir jų padėjėjai iš vaikų edukacijos srities. 

Šios terapinės stovyklos – tai kūrybinės erdvės, kuriose padėsime vaikams labiau pažinti save bei kitus. Kiekvieną dieną sieksime praleisti ne tik prasmingai ir smagiai, bet ir su žvilgsniu į ateities įgūdžius: norint augti ir mokytis, reikia gebėti užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį, o mūsų terapeutai yra pasiruošę tai padaryti kartu su Jūsų vaiku.

Skaityti toliau

Besisūpuojantis ant kėdės berniukas susiėmęs už galvos
Skaitymo trukmė: 4 min.

Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius – tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Greitas vaikščiojimas pirmyn ir atgal, lingavimas, pirštų ar plaštakų sukiojimas, kojos judinimas, plaukų sukimas, nagų kramtymas – visi šie veiksmai turi vieną bendrą pavadinimą – stimai arba savistimuliacinis elgesys.

Skaityti toliau

DIRFloortime terapija
Skaitymo trukmė: 7 min.

Vaiko ryšys su kitu žmogumi, smalsumas ir motyvacija yra pagrindas jo augimui. Ši terapija, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, būtent tai ir daro – kuria pamatą esminiams dalykams gyvenime. Didžiulis dėmesys skiriamas vaiko kūnui: vaikas išmoksta pats nusiraminti ir susikaupti bendrai veiklai – žaidimams, mokymuisi ar kokybiškam buvimui su kitu žmogumi.

Kaip sureguliuoti savo kūną

„Dirbdama logopede ir vėliau specialiąja pedagoge mokykloje kasdien stebėjau autizmo spektre esančius vaikus ir bandžiau suprasti, kas su jais vyksta: kodėl vienam sunku nusėdėti vietoje arba jis stato kaladėlių eilę vietoj to, kad žaistų su kitais vaikais, o kitas per trečią pamoką pradeda rėkti. Supratau, kad tai susiję su kūnu. Mokykloje apsilankęs ergoterapeutas patvirtino mano ir kitų pedagogių spėjimus. Pavyzdžiui, viena mokinė nejaučia savo kūno ir jai reikia pasunkintų pagalvių, kita negali rašyti, nes jos regėjimo sensoriai kitaip priima informaciją. Buvau girdėjusi apie „DIRFloortime“ terapiją, grįstą ryšiu su vaiku. Juk ryšys yra pats svarbiausias dalykas gyvenime! Pradėjau gilintis.

Skaityti toliau