Kartais galime pastebėti, kad vaikai ar suaugusieji yra įpratę kartoti tam tikrus judesius – tarsi nesąmoningai, tarsi pamiršdami, kad jų kūnas kažką veikia, kol dėmesys gali būti nukreiptas visai kitur. Greitas vaikščiojimas pirmyn ir atgal, lingavimas, pirštų ar plaštakų sukiojimas, kojos judinimas, plaukų sukimas, nagų kramtymas – visi šie veiksmai turi vieną bendrą pavadinimą – stimai arba savistimuliacinis elgesys.
Švietimo ir mokslo ministerijos bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro specialistai parengė rekomendacijos dėl ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankios aplinkos atpažinimo ir pagalbos teikimo, kuriomis siekiama laiku atpažinti mokinių poreikius ir užkirsti kelią kylantiems mokymosi sunkumams bei ankstyvam iškritimui iš švietimo sistemos. Rekomendacijose nurodama, kad mokymosi aplinka turi būti palaikanti ir stimuliuojanti vaiko raidą.
Vaiko emocinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai didelę įtaką daro jį supanti aplinka, skirstoma į mikrosocialinę ir makrosocialinę. Mikrosocialinę aplinką sudaro artimoji, ugdymo įstaigos, bendraamžių bei kitos aplinkos, kuriose vaikas dalyvauja ir leidžia savo laiką. Dėl to sprendžiant tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, elgesio ar emocinius sunkumus, kylantį nerimą dėl egzaminų ir pan., svarbu tai daryti visose aplinkose – išėjus pro namų duris problema nedingsta, o atėjus į mokyklą ji nepasilieka rūbinėje ir kartu dalyvauja visose moksleivio veiklose.
Muzika gydo visomis prasmėmis: padeda užsimiršti, atrasti įkvėpimą, kai norisi, bet pačiam neišeina, nubraukti ašarą ir atvirkščiai – šiek tiek supykdyti kaimynus ir suorganizuoti geriausią draugų vakarėlį ar muzikos festivalį. Tačiau garsų pasaulis ne visiems suvokiamas vienodai. Ne, nekalbame apie skonių įvairovę skirtingiems muzikos stiliams – nei Beyonce, nei jaunoji Billie Eilish nieko bendra su mūsų diskusija šįkart neturi. Ar susimąstėte, kodėl vieniems patinka susitikti ir kalbėtis itin triukšmingose kavinėse, o jūsų kolega darbe neapsikenčia, jei visu garsu bendrame kabinete netyčia nuklystate į videopasaulį? Kodėl vieniems žmonėms tam tikri garsai neturi įtakos, o kitiems – kelia nerimą ir išprovokuoja neįprastą elgesį, nors jūs į tuos garsus galbūt net neatkreipėte dėmesio?
Jei esate pabudę nuo šalčio naktį ir apgraibomis susiradę storą pūkinę antklodę, o ryte atsikėlę po keliais „sluoksniais“, nuo kurių ir šiek tiek sunku pajudėti, ir nelabai norisi tai daryti, nes yra apėmęs kažkoks geras ramybės jausmas, jums jau yra pažįstamas vienas iš pasunkintų priemonių poveikių. Paradoksaliai šias priemones vadindami pasunkintomis, iš tikrųjų norime supažindinti, kaip reguliariai patirti šį ramybės jausmą jūsų vaikui ir padėti jo nervinei sistemai lengviau valdyti stresą ar nerimą kiekvieną dieną.