Įrašai

Savipagalbos grupės tėvams
Skaitymo trukmė: 3 min.

„Nenešk dūmų iš savo gryčios“; „Nenešk šiukšlių iš trobos“ – pora lietuviškų posakių apie šeimos problemas ir aiškus atsakymas, ką su jomis daryti – pasilik jas sau, o ne kitiems. Dar ir šiandien mūsų močiutės ir seneliai mėgsta subarti savo vaikus ir anūkus, jei šie per daug „demonstruoja“ savo problemas, kitaip tariant, jomis dalinasi su draugais ar pažįstamais už šeimos ir artimųjų rato. Folkloras itin daug pasako apie mus pačius ir visuomenės taisykles, su kuriomis užaugo kelios kartos, dar ir šiandien perduodančios savo išmokimus jauniausiajai kartai.

Nepaisant minėto požiūrio, per žemynus ir valstybes keliauja įvairios praktikos, kaip elgtis ir spręsti labai asmeniškas ir jautrias problemas: atsiverti ir mokytis iš savo bendraamžių, darbovietėse kurti emocinio intelekto programas, kreiptis į specialistus, naudotis savipagalbos priemonėmis ar programomis – kartu su savo problemomis ir iššūkiais žengti žingsnį už artimos aplinkos ribų.

Skaityti toliau

Penkių pojūčių namų atidarymo akimirka
Skaitymo trukmė: 5 min.

Straipsnis originaliai publikuotas tv3.lt portale. Balandžio 19 d., 2020.

VšĮ „Penki pojūčiai“ teikia paramą šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų turinčius vaikus. Ji apklausė šias šeimas, kaip joms sekasi susitvarkyti su karantino metu tenkančiais iššūkiais. Pasak „Penki pojūčiai“ direktorės, socialinės politikos analitikės Gabrielės Tervidytės, apklausa parodė, kad dauguma šeimų jaučiasi neblogai, tačiau joms tenka didžiulis fizinis ir emocinis krūvis, tad neramu, kad karantinui užsitęsus tėvai gali palūžti. Ekspertė jiems pataria nebijoti ieškoti pagalbos ir svarbiausia – neužmiršti savęs.

„Norėjome sužinoti, kas vyksta šeimose, kuriose auga raidos sutrikimų turintys vaikai. Tyrimas buvo orientuotas ne į fizinę ar kompleksinę negalią, bet būtent į raidos sutrikimų turinčius vaikus, – sako G. Tervidytė. – Viešojoje erdvėje skelbiama labai daug informacijos apie paramą suaugusiems žmonėms, neurotipinės raidos vaikai gauna daug pagalbos iš mokyklų, iš vaikų psichologų, bet labai pasigedome informacijos būtent apie šią grupę.“

Skaityti toliau

DIRFloortime terapija
Skaitymo trukmė: 7 min.

Vaiko ryšys su kitu žmogumi, smalsumas ir motyvacija yra pagrindas jo augimui. Ši terapija, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, būtent tai ir daro – kuria pamatą esminiams dalykams gyvenime. Didžiulis dėmesys skiriamas vaiko kūnui: vaikas išmoksta pats nusiraminti ir susikaupti bendrai veiklai – žaidimams, mokymuisi ar kokybiškam buvimui su kitu žmogumi.

Kaip sureguliuoti savo kūną

„Dirbdama logopede ir vėliau specialiąja pedagoge mokykloje kasdien stebėjau autizmo spektre esančius vaikus ir bandžiau suprasti, kas su jais vyksta: kodėl vienam sunku nusėdėti vietoje arba jis stato kaladėlių eilę vietoj to, kad žaistų su kitais vaikais, o kitas per trečią pamoką pradeda rėkti. Supratau, kad tai susiję su kūnu. Mokykloje apsilankęs ergoterapeutas patvirtino mano ir kitų pedagogių spėjimus. Pavyzdžiui, viena mokinė nejaučia savo kūno ir jai reikia pasunkintų pagalvių, kita negali rašyti, nes jos regėjimo sensoriai kitaip priima informaciją. Buvau girdėjusi apie „DIRFloortime“ terapiją, grįstą ryšiu su vaiku. Juk ryšys yra pats svarbiausias dalykas gyvenime! Pradėjau gilintis.

Skaityti toliau

Juoko joga
Skaitymo trukmė: 2 min.

Ar galėtumėte atsakyti, kaip dažnai juokiatės? Penkių pojūčių „Tomatis specialistė“, „Mindful Yoga LT“ juoko jogos instruktorė ir jogos mokytoja Jurgita Kalnutė sako, kad juokas – labai svarbus dalykas mūsų gerai savijautai ir imunitetui, tačiau suaugusieji, lyginant su vaikais, juokiasi labai retai. Kodėl nesinaudojame tokiu geru „vaistu“?

„Būdami suaugę juokiamės tik tada, kai išgirstame juokingą anekdotą ar žiūrime komediją, na, o vaikai, rodos, moka juoktis visiškai be priežasties. Juoko joga yra būtent apie juoką be priežasties. Mokslininkai atrado, kad mūsų smegenys nesupranta, ar juokiamės iš tikrųjų, ar dirbtinai“, – teigia Jurgita.

Skaityti toliau

Dienos plano knygutė
Skaitymo trukmė: 3 min.

Nėra nieko nuobodžiau nei diena iš dienos besikartojanti rutina, bet ji šiandien – svarbiausia. Galbūt šiomis karantino dienomis jau juntate nuovargį, nerimą ar net neaiškų susierzinimą? Šie jausmai kyla ne tik dėl per vieną savaitgalį apsivertusio pasaulio, bet ir pamestos rutinos, kurią privalome atnaujinti ar naujai susikurti sau bei savo vaikams. Tad šiandienos ramių ir streso nekeliančių namų receptas apima tik du ingredientus: kuo daugiau rutinos ir pozityvaus esamos situacijos išnaudojimo. Kada turėjome tiek laiko savo šeimos nariams? Šiandien! Ir dar tiek pat rytoj bei poryt…

Melburno universiteto psichologijos profesorė Lea Waters teigia, kad dienos planas žmogui padeda pamatyti tam tikrą pabaigą – kiekvienos dienos tikslą, kuris suteikia tam tikrą prasmę ir pasitenkinimą. Šiomis dienomis svarbu išlaikyti kuo daugiau įprastinių veiklų, pavyzdžiui, net jei neketinate niekur išeiti iš namų, nepraleiskite visos dienos savo mėgstamiausioje pižamoje: kelkitės įprastu laiku, pusryčiaukite, apsirenkite, pažadinkite vaikus ir leiskite rytą taip, lyg po puodelio kavos ar arbatos keliautumėte su vaikais į darželį, mokyklą ir darbą.

Skaityti toliau