Pirmoji nacionalinė „Penkių pojūčių“ konferencija įvyko 2020 metais prieš pat pandemijos įsisiūbavimą. Tada kalbėjome apie holistinį darbą su vaikais, turinčiais raidos iššūkių, iš teorinės ir praktinės pusių. Geriausi, mūsų nuomone, Lietuvos specialistai pasakojo apie dailės, muzikos, kūno judesio, DIRfloortime, TOMATIS terapijas, čia pat išbandėme ir Sensorinės įrangos, ir „juodojo“ kambario ypatumus. Pernai sulaukę daugiau nei 6000 „realių“ ir „nuotolinių“ dalyvių, tikime, kad šiais metais galime žengti dar vieną žingsnį ir įdėmiai panagrinėti, kaip nacionaliniu lygmeniu pasiekti efektyvios, ilgalaikės ir nuoseklios pagalbos visoms šeimoms, kurios susiduria su raidos iššūkiais.
Tag Archive for: Sensorinė aplinka
LRT reportažas iš Penkių pojūčių sensorinio kambario: Mankšta regai, klausai, uoslei bei lytėjimui – kaip veikia pojūčių kambariai?
Pokalbis apie vaikų raidos sutrikimus ir pagalbą šeimoms tokiais atvejais. Laidos viešnia – socialinė darbuotoja Gabrielė Tervidytė.
Interviu su Gabriele pradžia – 01:01:50.
Vedėja: Agnė Skamarakaitė.
Kiekvienas žmogus susiduria su stresu ir priima dalykus skirtingai. Visa tai daro mus išskirtiniais ir nepakartojamais. Nors baksnojimas pirštu ar dantų traškinimas nuobodžiaujant ar patiriant stresą yra laikomi įprastais veiksmais suaugusiesiems, daugelis tėvų sunerimsta, kai jų vaikui pasireiškia panašūs blaškymosi būdai, pavyzdžiui, mokykloje. Čia gali praversti sensorinė „vaistinėlė“ – priemonės ar įranga, kuri palengvina įkyrias situacijas ir padeda dėmesio išvargintiems protams. Deja, geras tokios „vaistinėlės“ turinys nėra lengva užduotis: internetas pilnas priemonių, žaislų parduotuvės siūlo šimtus šviečiančių, stimuliuojančių ir padedančių susikaupti žaislų, specialistai taip pat turi savo sąrašus. Ką ir kaip rinktis?
Nuo 2018 m., vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, numatoma galimybė gauti paramą įvairioms priemonėms, padedančioms patenkinti vaikų su sunkia negalia sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Kasmet visos Lietuvos savivaldybės įsipareigoja kompensuoti iki 1 900 Eur šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. Ši suma yra skiriama kartą per 5 metus.
Kas gali kreiptis dėl finansavimo?
Teikti prašymus finansavimui gauti gali vaikui su sunkia negalia atstovaujantis asmuo: vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas), atstovas pagal įstatymą. Vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Sunki negalia būna tiek fizinė, tiek psichinė, tiek kompleksinė – visoms šioms vaikų grupėms būtina pritaikyti mokymosi ir gyvenimo erdvę naudojant sensorines priemones.
Penki pojūčiai
Sensorinių erdvių ir holistiniu požiūriu paremtos terapijos specialistai, teikiantys paslaugas visoje Lietuvoje. Sensorinės įrangos, stimuliuojančios visus aštuonis vaiko pojūčius, tiekėjai ir metodikos kūrėjai.