Straipsniai apie vaiko ir suaugusiojo santykius ir kaip jie įtakoja vaiko raidą bei jos sutrikimus.

Įrašai

Penkių pojūčių namų atidarymo akimirka
Skaitymo trukmė: 5 min.

Straipsnis originaliai publikuotas tv3.lt portale. Balandžio 19 d., 2020.

VšĮ „Penki pojūčiai“ teikia paramą šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų turinčius vaikus. Ji apklausė šias šeimas, kaip joms sekasi susitvarkyti su karantino metu tenkančiais iššūkiais. Pasak „Penki pojūčiai“ direktorės, socialinės politikos analitikės Gabrielės Tervidytės, apklausa parodė, kad dauguma šeimų jaučiasi neblogai, tačiau joms tenka didžiulis fizinis ir emocinis krūvis, tad neramu, kad karantinui užsitęsus tėvai gali palūžti. Ekspertė jiems pataria nebijoti ieškoti pagalbos ir svarbiausia – neužmiršti savęs.

„Norėjome sužinoti, kas vyksta šeimose, kuriose auga raidos sutrikimų turintys vaikai. Tyrimas buvo orientuotas ne į fizinę ar kompleksinę negalią, bet būtent į raidos sutrikimų turinčius vaikus, – sako G. Tervidytė. – Viešojoje erdvėje skelbiama labai daug informacijos apie paramą suaugusiems žmonėms, neurotipinės raidos vaikai gauna daug pagalbos iš mokyklų, iš vaikų psichologų, bet labai pasigedome informacijos būtent apie šią grupę.“

Skaityti toliau

Senelis juokiasi su vaikaičiu
Skaitymo trukmė: 4 min.

Šiomis dienomis nespėjame pabusti, o pro telefono ir dar neįjungto televizoriaus ar kompiuterio ekraną jau veržiasi naujienos apie koronavirusą. Iš pradžių suskubome rūpintis savo fizine sveikata, tačiau šiandien jau pradedame suvokti, kad neužtenka tik užverti namų duris – ne mažiau svarbi ir psichologinė higiena. Kaip ją puoselėti patiems ir pasirūpinti mažiausiais savo šeimos nariais? Savo mintimis dalinasi vaikų psichologė Gintarė Pupinytė.

Mes visi gyvename susikūrę tam tikrą saugumą, numatydami, kas mūsų laukia šiandien ir rytoj. Kai šioje suvokimo jūroje atsiranda kas nors naujo, tai „užkabina“ lyg jaukas ir tik dar vienas kitas straipsnis, laida apie koronavirusą ir mes jau „sužvejoti“. Tuomet iškyla vidinės pabaisos, kurių net nežinome turį. Mes nuolat balansuojame: ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtas visiškas abejingumas ir nusispjovimas, kas vyksta aplink, o ant kitos – perdėtas susirūpinimas ir paranoja.

Skaityti toliau

Kokybiškas laikas su šeima
Skaitymo trukmė: 3 min.

„Reikia“ – toks geras žodis. Vos ištariame ir dalykai savaime susitvarko: man reikia naujų batų, reikia nueiti į parduotuvę, reikia apmokėti sąskaitas ir dar daug „reikia“, kurie nekelia papildomų klausimų. Taip pat sakome, kad reikia praleisti daugiau laiko su savo vaikais, šeima ir artimaisiais, tik čia vienas iš tų atvejų, kuomet taisyklės turi išimčių, todėl pasakyti „reikia“ nebeužtenka – atsiranda daug klausimų, kodėl, kaip ir kiek.

Kodėl turėtumėme skirti daugiau kokybiško laiko savo vaikams? Nes reikia? O gal todėl, kad vaikams svarbu pamatyti, kas jūs esate ir kaip gyvenate savo gyvenimą? Mainais už tai jie jums gali padėti geriau pažinti save. Juk sakoma, kad vaikai yra tėvų atspindžiai. Tikriausiai ne dėl to, kad būtumėme veidrodiniai…

Skaityti toliau

Tėvas su sūnumi virtuvėje
Skaitymo trukmė: 3 min.

Dar prieš porą savaičių skundėmės, kad norėtumėme daugiau laiko sau ir savo šeimai, o šiandien, koronaviruso karantino metu, visų galvos skausmas – kaip su tuo laiku, šeima ir visais darbais sutilpti po vienu namų stogu!

Kai paklausėme „Penkių pojūčių“ namų ergoterapeutės Kristinos Bufaitės, kaipgi tėveliams dorotis su tokia situacija, išgirdome: tik neapkraukite vaikų kalnais konkrečių užduočių. „Streso ir taip užtenka. Leiskite vaikams pasimėgauti vaikyste“, – sako ergoterapeutė Kristina ir dalinasi dešimtimi idėjų, kuo galėtumėte užimti savo vaikus namuose.

Skaityti toliau

Ekranai vaikų gyvenimuose – drausti ar ne?
Skaitymo trukmė: 5 min.

Jūs stovite parduotuvės kasos eilėje, o priešais jus – šeima, kurios mažiausiam nariui jau seniai atsibodo tėvų savaitės pirkinių paieškos, todėl vis garsiau ir garsiau nuobodulys perauga į veiksmus: iš artimiausios lentynėlės tyčia ir netyčia ima kristi viskas, kas lengva ranka pasiekiama, o sudrausminus – pasigirsta klyksmas. Po poros kartų viskas netikėtai nurimsta: mažylis ramiai maskatuoja iš vežimo kišančiomis kojytėmis, o tėvai nukreipę visų dėmesį į sulėtėjusį kasos darbuotoją vėl ramiai tariasi apie savaitgalio planus. Kas nutiko? Greičiausiai mama ar tėtis ištraukė iš kišenės savo telefoną ir davė jį vaikui. Ne kartą esame tai matę kavinėse, poliklinikoje ar viešuoju transportu keliaujant namo, o už namų uždarų durų dažnas vaikas valgo kartu su animaciniu filmuku, užmiega su įvairiais video ir visada, kai tik tėveliai nori šiek tiek „ramybės“, vaikas gauna galimybę suspaudyti visus įmanomus mygtukus telefonuose ar planšetėse.

Ekranai – telefonų, kompiuterių, televizorių, išmaniųjų apyrankių ar žaislų – neretai tampa tėvų gelbėjimosi priemonės iš nepatogių situacijų, tačiau tuo pat metu – ir vienas iš dalykų, ką sąmoningai norime (arba kartais bent pagalvojame, kad reikėtų) riboti augindami vaikus.

Skaityti toliau