Straipsniai apie vaiko ir suaugusiojo santykius ir kaip jie įtakoja vaiko raidą bei jos sutrikimus.

Tag Archive for: Vaiko ir suaugusiojo santykiai

Kokybiškas laikas su šeima
Skaitymo trukmė: 3 min.

„Reikia“ – toks geras žodis. Vos ištariame ir dalykai savaime susitvarko: man reikia naujų batų, reikia nueiti į parduotuvę, reikia apmokėti sąskaitas ir dar daug „reikia“, kurie nekelia papildomų klausimų. Taip pat sakome, kad reikia praleisti daugiau laiko su savo vaikais, šeima ir artimaisiais, tik čia vienas iš tų atvejų, kuomet taisyklės turi išimčių, todėl pasakyti „reikia“ nebeužtenka – atsiranda daug klausimų, kodėl, kaip ir kiek.

Kodėl turėtumėme skirti daugiau kokybiško laiko savo vaikams? Nes reikia? O gal todėl, kad vaikams svarbu pamatyti, kas jūs esate ir kaip gyvenate savo gyvenimą? Mainais už tai jie jums gali padėti geriau pažinti save. Juk sakoma, kad vaikai yra tėvų atspindžiai. Tikriausiai ne dėl to, kad būtumėme veidrodiniai…

Skaityti toliau

Tėvas su sūnumi virtuvėje
Skaitymo trukmė: 3 min.

Dar prieš porą savaičių skundėmės, kad norėtumėme daugiau laiko sau ir savo šeimai, o šiandien, koronaviruso karantino metu, visų galvos skausmas – kaip su tuo laiku, šeima ir visais darbais sutilpti po vienu namų stogu!

Kai paklausėme „Penkių pojūčių“ namų ergoterapeutės Kristinos Bufaitės, kaipgi tėveliams dorotis su tokia situacija, išgirdome: tik neapkraukite vaikų kalnais konkrečių užduočių. „Streso ir taip užtenka. Leiskite vaikams pasimėgauti vaikyste“, – sako ergoterapeutė Kristina ir dalinasi dešimtimi idėjų, kuo galėtumėte užimti savo vaikus namuose.

Skaityti toliau

Ekranai vaikų gyvenimuose – drausti ar ne?
Skaitymo trukmė: 5 min.

Jūs stovite parduotuvės kasos eilėje, o priešais jus – šeima, kurios mažiausiam nariui jau seniai atsibodo tėvų savaitės pirkinių paieškos, todėl vis garsiau ir garsiau nuobodulys perauga į veiksmus: iš artimiausios lentynėlės tyčia ir netyčia ima kristi viskas, kas lengva ranka pasiekiama, o sudrausminus – pasigirsta klyksmas. Po poros kartų viskas netikėtai nurimsta: mažylis ramiai maskatuoja iš vežimo kišančiomis kojytėmis, o tėvai nukreipę visų dėmesį į sulėtėjusį kasos darbuotoją vėl ramiai tariasi apie savaitgalio planus. Kas nutiko? Greičiausiai mama ar tėtis ištraukė iš kišenės savo telefoną ir davė jį vaikui. Ne kartą esame tai matę kavinėse, poliklinikoje ar viešuoju transportu keliaujant namo, o už namų uždarų durų dažnas vaikas valgo kartu su animaciniu filmuku, užmiega su įvairiais video ir visada, kai tik tėveliai nori šiek tiek „ramybės“, vaikas gauna galimybę suspaudyti visus įmanomus mygtukus telefonuose ar planšetėse.

Ekranai – telefonų, kompiuterių, televizorių, išmaniųjų apyrankių ar žaislų – neretai tampa tėvų gelbėjimosi priemonės iš nepatogių situacijų, tačiau tuo pat metu – ir vienas iš dalykų, ką sąmoningai norime (arba kartais bent pagalvojame, kad reikėtų) riboti augindami vaikus.

Skaityti toliau

ADS protrukis
Skaitymo trukmė: 5 min.

Pereinamieji laikotarpiai būna itin sudėtingi. Jie tampa tikra kankyne. Mūsų dukters pykčio priepuoliai varginantys, skausmingi ir ilgalaikiai. Ilgą laiką jautėmės vieniši savo kasdienėse kovose. Tada sužinojome, kad tarp aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) bei staigių pykčio protrūkių yra ryšys. Taip pat susipažinome su keliomis specialistų siūlomomis strategijomis, padedančiomis kiekvienam šeimoje susigrąžinti ramybę.” – Paula Schuck

Ji vėl nubudo rėkdama. Šią savaitą tai – jau penktasis ar šeštasis kartas. Nebesuskaičiuoju. Jauniausioji dukra garsiai prieštarauja daugumai pereinamųjų darbų, tačiau labiausiai ji šaukia, kai reikia lipti iš lovos. Guldymas miegoti gali baigtis panašiais audringo pykčio protrūkiais su garsiais reikalavimais: „Užsičiaupk!“ arba „Man tas pats“. Kartais ji tiesiog burbteli: „Nebekalbėk!“

Skaityti toliau

Autizmas: svarbiausia – socialiniai ryšiai
Skaitymo trukmė: 3 min.

Pirmoji interviu su terapeute Raima Drąsutyte dalis

„Yra įvairių programų, skirtų vaikui su raidos sutrikimais adaptuotis ir įveikti sunkumus. Jos labai skirtingos. Lietuvoje iki šiol populiariausios tos, kuriomis vaikas mokomas atlikti konkrečius veiksmus ir už tai gauna atpildą. Vyksta vaiko dresiravimas. Neneigiu, kad tokios programos pasiekia rezultatų – vaikai geba atlikti tam tikras užduotis, lanko mokyklą.

Mūsų visuomenėje vaikų su sutrikimais turintys tėvai gąsdinami: „Jūsų vaikas negalės eiti į mokyklą ir negaus darbo“ arba dar baisiau – „Paklius į institucijas!“ Tėvams tai didžiulis stresas ir spaudimas. Jie bijo: „Kas su mano vaiku bus mokykloje?“, „O kas, jei jis neišmoks skaityti?“ Neatsižvelgiama, kad galbūt vaikai turi kitokių gebėjimų ir talentų, nei ramiai išsėdėti klasėje.

Bet yra ir kitokių programų, paremtų visai kitomis vertybėmis ir metodais.

Skaityti toliau